– Kai kalbame apie Šiaurės šalis, dėl jų ekonominės gerovės didelių diskusijų nekyla, tačiau skandinaviška šeimos politika Lietuvoje kursto aistras. Kodėl? – paklausė 15min.lt D.Pūro.
Mes bandome stiprinti šeimą moralizuodami. Skandinavams tokia mintis neateitų į galvą.
– Mes norime orientuotis į Šiaurės šalis, bet atskiriame ekonomiką nuo ne mažiau svarbių dalykų, tokių kaip šeima. Kai kalba pasisuka apie šeimos ar vaiko politiką, atsiranda abejonių, ar Lietuvai tinka Šiaurės šalių patirtis. Pavyzdžiui, vyrų ir moterų lygybės principas, kuris itin svarbus Šiaurės šalims. Lietuvoje kyla panika, vos tik panašūs principai pabandomi diegti ir čia.
Tai, kad kyla diskusijos, yra gerai, tačiau jau pirmame diskusijų etape skandinaviška praktika pateikiama kaip netinkama Lietuvai. Į kovą stoja vadinamieji tradicinių vertybių gynėjai. Tada kyla klausimas, ką mes vadiname tradicinėmis vertybėmis? Visi supranta, kad reikia stiprinti šeimą, bet jeigu tai daroma Konstitucijos pataisomis apribojant šeimos apibrėžimą, tai mes einam priešingu keliu, nei ėjo Šiaurės šalys.
 |
| Šeima |
Mes bandome stiprinti šeimą moralizuodami, spręsdami už žmones, kas yra šeima. Skandinavams tokia mintis neateitų į galvą.
– Koks yra šeimos suvokimas gerovės valstybėse? Ar jis gali būti universalus?
– Bendras principas yra, kad šeima turi būti ta vieta, kurioje nebūtų prievartos. Mes žinome, kiek yra prievartos lietuviškoje buityje. Ypač prieš moterį ir vaikus. Jokia santuoka nuo tokio smurto neapsaugo. Kodėl mes galvojame, kad, jeigu priversime žmones susituokti, tai prievartos nebus?
– Vaikų auklėjimo klausimai Lietuvoje kelia didžiausius ginčus. Kodėl manote, kad skandinaviškas kelias yra teisingesnis?
Kai tik kyla tokios iniciatyvos, Lietuvoje sukeliama panika, kad berniukus bandoma padaryti mergaitėmis.
– Skandinavai akcentuoja kitus dalykus. Švedai pirmieji pasaulyje uždraudė fizines bausmes vaikams. Lietuvoje šiai idėjai buvo labai priešinamasi. Lietuvoje bandoma blokuoti visas skandinaviškas patirtis mokyti vaikus daugiau tolerancijos kitai lyčiai, kai berniukams bandoma parodyti, ką reiškia būti mergaite, taip vykdant smurto prieš moteris prevenciją. Sutikime, kad jo Lietuvoje labai daug.
Kai tik kyla tokios iniciatyvos, Lietuvoje sukeliama panika, kad berniukus bandoma padaryti mergaitėmis. Čia atsiranda daug kultūrinių skirtumų. Ar mes liekame vyriškos kultūros dalimi, kai vyras jausmus parodo tik tada, kai prisigeria, nes kitaip nemoka?
Lietuva pradeda pasauliui demonstruoti savo tariamus pranašumus prieš Europą, tuo tarpu mūsų visuomenės psichinės sveikatos rodikliai rodo, kad mums dar labai toli iki tos pačios Skandinavijos. Jei norime būti sveikesni kaip individai, šeimos ir visuomenė, tai kodėl mes gąsdiname skandinaviška patirtimi?
– Kokiu keliu juda Lietuva?
– Mes einame amerikietišku keliu. Dalis JAV yra labai puritoniška, o dalis labai liberali. Vienoje šalyje galime rasti visko. Tuo tarpu Europa eina liberalios demokratijos keliu. Neatsitiktinai Šiaurės šalys tapo gerovės rodiklių lyderėmis. Tai įvyko todėl, kad jie pasirinko ne moralizavimo, o pragmatiško požiūrio kelią, kad žmonės gyventų kaip laisvi piliečiai laisvoje visuomenėje.
– Kokia Lietuvos šeimos politika šiuo metu?
Dabar aš nematau šeimos politikos.
– Dabar aš nematau šeimos politikos. Manau, kad jos nėra. Anksčiau buvo bandoma institucionalizuoti moralistinius principus ir priimti sprendimus, kurie būtų prieštaravę Jungtinių Tautų konvencijoms ir kitiems tarptautiniams įsipareigojimams. Pasikeitus daugumai Seime, buvusi koncepcija nestumiama į priekį, tačiau jos ir neatsisakoma. Politikai nenori apie tai kalbėti, nes ir daugumoje, ir opozicijoje yra skirtingai manančių žmonių. Šeimos politikos klausimai galėtų sukelti koalicijos skilimus.
 |
| Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Seime nėra vieningos šeimos politikos. |
Lietuvoje politinės daugumos formuojasi ne pagal ideologijas, o pagal ekonominius paskaičiavimus. Galbūt ateis laikas, kai koalicijos formuosis priklausomai nuo to, ar jų nariai yra už europines vertybes, ar prieš. Ir tai nėra tik politikos teoretikų ginčas. Yra modernūs būdai, kaip padėti rizikos grupėse esančioms šeimoms, kuriuos naudoja Skandinavijos šalys – tai ir didesnė socialinė integracija, pagalba auginant vaikus, kitos priemonės. Tačiau yra moralistiniai būdai, kai tokios šeimos išskiriamos, pravardžiuojamos, vaikai atimami ir atiduodami į internatus. Tokiu keliu eina mažiau demokratijos turinčios valstybės. Mes visa dar galime rinktis.
– Ar šeimos vertybes galima keisti politiniais sprendimais? Galbūt tam turi subręsti pati visuomenė?
– Geriausi pasaulio pavyzdžiai rodo, kad procesas turi vykti dviem kryptimis. Sprendimus turi inicijuoti politikai, tačiau pilietinė visuomenė taip pat turi būti aktyvi. Tada pasiekiamas susitarimas, kad bus gerbiamos visų piliečių teisės. Dabar Lietuva yra patekusi į ydingą ratą, kai politikai bijo skleisti europines vertybes, nes mano, kad visuomenė joms nepritaria, todėl mes murkdomės prievartos, bejėgiškumo, socialinės atskirties liūne.
Jeigu žmonės galvoja, kad vienišos mamos gimdo antrarūšius vaikus, tai mes toliau įsukinėjame bejėgiškumo ratą. Ir tai ne kokia nors specifinė skandinaviška praktika. Tai bendrieji žmogaus teisių principai, kurie yra gerbiami. Jei mes toliau jiems priešinsimės, bausime save.
