„Porą metų Lietuvoje eskaluojama neapykanta tam tikroms gyventojų grupėms. Tarp dabar labai stipriai įsijautusių žmonių yra labai daug tų, kurie deda lygybės ženklą tarp pedofilijos ir homoseksualumo. Tai yra visiškai iš piršto laužta. Lietuva yra vienintelė man žinoma valstybė, kur taip manoma, tačiau tai buvo sąmoningai eskaluojama“, – laidoje „Teisė žinoti“ antradienio vakarą sakė daktaras D.Pūras, komentuodamas pastarąją savaitę Garliavoje vykstančius įvykius, kai būrys D.Kedžio ir jo šeimos rėmėjų protestuodami neleidžia įvykdyti teismo sprendimo.
Tarp dabar labai stipriai įsijautusių žmonių yra labai daug tų, kurie deda lygybės ženklą tarp pedofilijos ir homoseksualumo. Tai yra visiškai iš piršto laužta.Psichiatras įsitikinęs, kad nemažai žmonių, nemėgstančių homoseksualų, supainiojo šias sąvokas ir „įsiliejo į judėjimą, kuris Lietuvai garbės nedaro, nors pedofiliją reikia labai griežtai bausti“. „Atsitiko taip, kad viskas taip sujaukta, kad nebegali atskirti visiškai skirtingų sąvokų. Bent jau šioje vadinamojoje pedofilijos byloje“, – teigė D.Pūras.
Visuomenėje – daug pykčio
Pasak specialisto, yra įrodymų, kad Lietuvoje yra susikaupę „ypač daug agresijos ir netolerancijos“. „Mūsų visuomenėje daug įtampos, pykčio, nesusikalbėjimo, nepasitikėjimo vienas kitu. Kartais užtenka kibirkštėlės ar dramatiškos istorijos, kad šie susitvenkę dalykai pratrūktų. Turime situaciją, kai pralaimi absoliučiai visi ir sunku net patarti, ką daryti, po to, kai visos įmanomos pusės darė daug ką atvirkščiai, nei reikėtų daryti. Ypač jei kalbame apie pagarbą vaikui ir apie vaiko interesus“, – kalbėjo psichiatras.
D.Pūras pabrėžė, kad reikia atskirti žinias nuo tikėjimo. Specialistas akcentavo, kad kai yra daug emocijų ir kai užverda aistros, lemia ne žinios, bet tikėjimas. „Tada racionalūs argumentai neveikia. Manau, Lietuvoje yra ir kritiškai mąstančių žmonių, suprantančių, kokia čia yra sudėtinga istorija ir kiek čia daug klaustukų. Bet yra žmonių, kurie patikėjo viena tiesa“, – teigė D.Pūras.
Psichiatras pabrėžė gerbiąs šiuos žmones „už jų tą aistrą“, už tai, kad „jie yra piliečiai, turintys savo tiesą“, tačiau pažėrė kritikos politikams ir kai kurioms žiniasklaidos grupėms, dar labiau eskaluojančioms ir stiprinančioms „vis tą pačią versiją“, pridedančioms „fantastinių, net absurdiškų įvairių versijos variantų“.
Vaiko interesai – paskutinėje vietoje
D.Pūras apgailestavo, kad net ir iš D.Kedžio istorijoje padarytų klaidų nesimokoma. Anot jo, nors per pastaruosius 15 metų šalyje pradėta suvokti dvasinės sveikatos svarba ir nors suprantama, kad seksualinė prievarta ar pedofilija egzistuoja visur, Lietuvoje – taip pat, vaiko teisės mūsų šalyje vis tik mažai kam rūpi.
„Matome, kaip šis atvejis sprendžiamas. Todėl kai žmonės aplinkui šneka, kaip jie myli vaikus ir kaip jie nori padėti vaikui, bet čia pat matome, kaip iš vaiko tyčiojamasi ir kaip daromi šiurkštūs vaiko teisių pažeidimai, atvirai žalojama dvasinė sveikata, pradedu abejoti žmonių, kurie organizuoja šias akcijas, gera valia“, – sakė specialistas.
Pasak specialisto, minėta istorija prasidėjo nuo dviejų žmonių, kurie susipykę pagal savo galimybes, „galbūt lietuviškais būdais“, pradėjo ieškoti pažįstamų ir panašiai, norėdami laimėti dvikovą. „Vėliau įsitraukė šeimų nariai, pažįstami, draugai, o laiku neįsikišus tarnyboms, kurios turėjo veikti, praėjusį rudenį įvyko tragedija. Bet atrodo, kad mes iš klaidų nepasimokome. Ar po viso šito vaiko teisių apsauga Lietuvoje pagerės, man kyla abejonių. Toks įspūdis, kad šioje istorijoje vaikų teisės Lietuvoje mažai kam rūpi. Vyksta grupuočių kova“, – sakė D.Pūras.
