„Psichozė – tai dramatiškas, liguistas patyrimas, mažai bendro turintis su visuomenėje girdimais apibūdinimais „pirkimo psichozė“, „masinė psichozė“. Tikrosios psichozės metu vyksta pokyčiai, kurių nereikėtų romantizuoti: iškreipiamas realybės suvokimas, gali pasigirsti įvairaus pobūdžio balsų, rečiau yra matomi vaizdai, dažnai apninka įtarimas, kad aplink mus vyksta kažkas keisto, nesuprantamo, esame persekiojami. Šiuos potyrius gali lydėti baimė ir net siaubas. Kartais baimė ir siaubas yra tokie stiprūs ir nepakeliami, kad žmogus gali bandyti nusižudyti “, - pasakoja gydytojas psichiatras Laurynas Bukelskis, Vilniaus miesto psichikos sveikatos cetro I (ūmaus) skyriaus l.e. vedėjo pareigas. Jis perspėja, kad psichozės epizodą reikėtų skirti nuo intoksikacijos reiškinių – euforijos, atsipalaidavimo, pojūčių pakitimų, kurių ir yra tikimasi vartojant psichoaktyvias medžiagas.
Psichoaktyvių medžiagų sukelta psichozė gali prasidėti praėjus tam tikram laikui nuo jų vartojimo, ir ją išgyvenantis žmogus negali valdyti nei jos trukmės, nei stiprumo, nei to, ar psichozė išsivystys į psichikos sutrikimą. Gydytojas psichiatras pasakoja, kad psichozės epizodas gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų ir net mėnesių. Kartais šis psichozės epizodas tampa pradžia kitų psichikos sutrikimų, kurie lydi žmogų visą gyvenimą.
L.Bukelskis pasakoja, kad jau XIX amžiaus pabaigoje gydytojai pradėjo pastebėti, kad narkotinių medžiagų vartojimas gali sukelti sutrikusią ir liguistą būseną. Tačiau vienareikšmiško tikslaus atsakymo į klausimą, kaip dažnai psichoaktyvios medžiagos tampa psichozės priežastimi kol kas nėra.
„Psichozės priežasčių gali būti labai daug: svarbu įvertinti paveldimumą, asmens atsparumą stresui, vartotų psichoaktyvių medžiagų kiekį, kitus faktorius, - kalba gydytojas psichiatras. - Todėl verčiau būtų kalbėti apie galimybę, šansus išsivystyti psichozei – o jie tikrai didesni tuomet, kai vartojamos psichoaktyvios medžiagos. Tokiu atveju psichozės išsivystymo rizika padidėja kartais, palyginus su tais žmonėmis, kurie psichoaktyvių medžiagų nevartoja.“
Dirbdamas ūmių psichiatrinių susirgimų skyriuje L. Bukelskis pastebi, kad vis daugiau žmonių, patenkančių į šį skyrių pamini, kad jie vartojo psichoaktyvias medžiagas. Gydytojas pasakoja, kad kartais sutrikusios būsenos priežastimi gali tapti iš pirmo žvilgsnio nekalti preparatai.
„Pavojų kelia ir įvairūs papildai, pagal aprašymus turintys liekninti ar suteikti žvalumo, kurių sudėtyje yra „natūralių“, „originalių“ ir pan. preparatų. Šios „natūralios“ medžiagos jautrų organizmą gali taip išbalansuoti, kad patirsime psichozės reiškinius. Deja, ar organizmas buvo „jautrus“, dažnai sužinoma jau post factum – todėl nesiūlyčiau tikrinti tokiu būdu“, - sako L.Bukelskis.
Klaidinga būtų manyti, kad psichikos sutrikimus sukelia tik tam tikros medžiagos. Vis dar egzistuoja mitas, kad yra „lengvos“ arba „nekaltos“ narkotinės medžiagos, pvz., kanapės, kurių vartojimas neturi ilgalaikių padarinių. Tačiau L. Bukelskis sako, kad toks mitas visiškai neatitinka tikrovės.
„Tikrai „nekaltų“ dalykų pasaulyje labai mažai, o kanapės prie tokio apibūdinimo net nepriartėja! - įsitikinęs jis. - Nustatyta, kad apie 10-čiai procentų marichuanos vartotojų išsivystys priklausomybė, o jei jas pradėsite vartoti paauglystėje, kai kuriais duomenimis, šis skaičius padidėja iki 17-os ir daugiau procentų. Be to, žinoma, kad, vartojant kanapes, pablogėja dėmesys ir atmintis, sumenksta motyvacija. Nereikėtų pamiršti ir to, kad „kanapės“ jau nebėra vienalytis terminas, jų yra daugybė rūšių, kuriami sintetiniai kanabinoidai. Apklausus 80 tūkstančių narkotinių medžiagų vartotojų įvertinta, kad pavartojus sintetinių kanabinoidų tikimybė pasilinksminimą baigti ligoninės priėmime – 30 kartų didesnė, nei vartojant „tradicinę“ marichuaną.“
Dar vienas pavojus, siejamas su kanapių vartojimų, yra padidėjusi šizofrenijos išsivystymo rizika. L.Bukelskis pasakoja, kad Skandinavijoje, Vokietijoje, Olandijoje ir kitur atliktais tyrimais įrodyta, kad kanapių vartojimas, ypač pradėjus tą daryti ankstesniame amžiuje, padidina šizofrenijos išsivystymo riziką, ypač jeigu šeimoje jau buvo sergančių šizofrenija ir žmogus turi genetinį polinkį šiam sutrikimui.
„Įprastiniu atveju šizofrenija nėra išgydoma, o tik kontroliuojama, vieną svarbiausių rolių šioje kontrolėje atlieka medikamentinis gydymas“, - teigia gydytojas psichiatras.
Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro naujienas rasite ir „Facebook“ puslapyje.
