Panevėžietis Nerijus prieš trejetą metų su draugais dieną nusprendė praleisti prie rajone esančio Juodžio ežero. „Sutarėme šiek tiek išgerti, maudėmės, svaigstančią galvą gaivino vanduo. Tiesą sakant, nežinau, kiek išgėriau. Galva šiek tiek apsunko, bet vairuoti atgal neatsisakiau. Toliau detalių neatsimenu – važiavome gana greitai, automobilio nesuvaldžiau, nulėkiau nuo kelio, vertėmės“, – „15min“ pasakojo 35-erių vyras, avarijos metu patyręs stuburo traumą, kuri iki šiol neleidžia intensyviau judėti. Paklaustas, kodėl tądien nusprendė vairuoti, Nerijus atsakė paprastai: „Maniau, kad viskas bus gerai.“
Žiniasklaida lyg nukenksmintoja
Filosofas Liutauras Degėsys pateikia tokį pavyzdį: jeigu išeini į miestą už virvutės pasirišęs liūtą, manydamas, kad jis nieko bloga nepadarys, nors neturi priemonių jam sustabdyti, jeigu liūtas pultų kitus žmones. Ar esi atsakingas už liūtą, ar turi prisiimti atsakomybę už nepagalvojimą? „Taip būna su avarijomis. Vairuotojas spaudžia iki galo, padaro avariją ir stebisi – nežinau, kaip taip galėjo atsitikti. Todėl nuolat sakau, kad pats baisiausias žmogus – negalvojantis, o argumentas „nepagalvojau“ nuo atsakomybės neatleidžia. Netgi galvojančius priešus gali nuspėti, nes jie vadovaujasi kažkokia logika, o negalvojantis yra pavojingas ir sau, ir kitiems, nes nenumato, kas galėtų būti. Jam atrodo, kad nebus, nes iki šiol nebuvo“, – teigė filosofas.
Svarstydamas, kodėl žmogus ignoruoja draudimą vairuoti išgėrus ar gelbėtojų raginimus vandenyje elgtis atsargiai, jis atkreipia dėmesį ir į žiniasklaidos vaidmenį atspindint nelaimes, jos veiklą vadindamas nukenksminamąja. Pašnekovo nuomone, žiniasklaida labai paprastai aprašo žmonių žūtis, neieškodama rimtesnio požiūrio į problemą.
„Serijomis pilasi kraupūs įvykiai, kurie tampa kasdienybe ir nebetenka poveikio kitam žmogui. O norint žmogų paveikti, reikia ieškoti ko nors labai netradicinio. Nes jeigu kalbėsi, kad vairuoti ar maudytis reikia atsakingai, būnant blaiviam, į tokius didaktiškus aiškinimus žmogus numos ranka, sakydamas, kad čia ne man, ne apie mane“, – tvirtino L.Degėsys.
Savisaugą žudo ir alkoholis
Filosofas L.Degėsys siūlo kalbėti apie esminę neatsargaus elgesio priežastį – žmogus nemoka savęs pamatyti iš šalies, į save pažvelgti kito akimis. „Jeigu galėtum matyti, kaip elgiesi, galbūt savimi pasibaisėtum. Ir tokios savirefleksijos, mokėjimo stebėti save reikėtų anksčiau, nei tavo kraujyje atsiras alkoholio. Tačiau šiuos saugiklius žmogus turi susidėti pats, niekas kitas už jį to nepadarys. Galima tik pasiūlyti – susidėk saugiklius ir mąstyk, ką darai“, – teigė filosofas.
Įstatymus mes suprantame taip, kad kažkas jų privalo laikytis, tačiau ne aš, nes mane kažkas turi kontroliuoti, saugoti, – pastebi E.Čekuolienė.Psichologas psichoterapeutas Robertas Petronis taip pat mini alkoholį – kai žmogus yra blaivus, jo savisauga didesnė, tačiau išgėrus apie savisaugą ar atsakomybę nebegalvojama. Tačiau jis kalba ir apie adrenaliną keliančius, pojūčius aštrinančius veiksmus, kurių kelyje ar prie vandens telkinio dažniausiai imasi vyrai. „Kuo pilkesnė žmogaus kasdienybė, tuo labiau jis mėgina ieškoti potyrių intensyvume, kur vertybe tampa pats intensyvumas – jėga, greitis ar kiti adrenaliną keliantys veiksniai. Bet kokia įtampa turi rizikos elementą, o jėga ar greitis yra tarsi varžybos su likimu, su savo galimybėmis. Vyrams svarbu varžytis, svarbu save pastatyti į rizikingą situaciją ir ne tik kitiems, bet ir sau parodyti – aš tai galiu“, – minėjo R.Petronis.
Išties statistika rodo, kad maždaug du trečdaliai paskendusiųjų, žuvusiųjų avarijose ir gaisruose – vyrai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Donatas Gurevičius papildo – neretai ir išgėrę. „Nors mūsų apklausos rodo, kad žmonės suvokia, jog maudytis neblaiviam yra pavojinga, alkoholio vartojimas naikina rizikos suvokimą ir griauna visus atsakomybės sau ir kitam principus“, – sakė jis.
Kontrolė – savikontrolė
Kalbėdamas apie atsakomybę, pašnekovas pateikia ir kitą pavyzdį. „Apklausos metu gyventojų klausėme, kas turi būti atsakingas už jų ir jų būsto saugumą. Devyni iš dešimties teigė suvokiantys, kad už save ir savo turtą yra atsakingi patys. Tačiau praktika rodo, kad net ir tai suvokiant saugumu rūpinamasi nepakankamai“, – kalbėjo D.Gurevičius.
Kodėl atsakomybės sau ir kitam mums trūksta, mėgina atsakyti psichologė Edita Čekuolienė. „Lietuvoje situacija yra tokia, kad prie kiekvieno kampo reikia statyti policijos pareigūną, kuris prižiūrėtų, kaip vairuojame, kaip maudomės, apskritai kaip elgiamės su savimi ir kitais. Įstatymus mes suprantame taip, kad kažkas jų privalo laikytis, tačiau ne aš, nes mane kažkas turi kontroliuoti, saugoti, aš už save nesu atsakingas“, – tvirtino psichologė. Ji siūlo senesnių žmonių paklausti, kas yra sąžinė.
„Senoliai atsakys, kad tai yra vertybė. O dauguma dabartinių žmonių sąžinę vadina durnių reikalu. Gyvename tokiu laikotarpiu, kai nebėra senų vertybių, tačiau naujosios dar neatsiradusios, taip greitai tai neįvyksta. Ir naujas ar kitoks atsakomybės suvokimas taip greitai neatsiras. Man tenka dirbti su vaikais, konsultuoti mokykloje, kurioje vaikai nenori mokytis, neturi atsakingumo ir visa kita. Toje mokykloje yra didelė išorinė kontrolė ir atrodo, kad ateityje prie kiekvieno jų reikės statyti policininką, kol ta kontrolė taps savikontrole, apsigyvens žmoguje, kol jie supras savikontrolės naudą sau“, – pabrėžė psichologė.
