„Labai propaguojama lyčių lygiavertiškumas. Aš manyčiau, kad vis dėl to mergaitė yra nelygiavertė berniukui. Ji kažkuo aukštesnė už berniuką. Jei lygiavertės (mergaitės – red.) , tai aš galiu duoti joms į nosį, nes ji tokia pati kaip aš“, – laidoje „Atviras pokalbis“ penktadienį kalbėjo A. Kuras.
Pasak psichologo, auklėjant mergaites, galima diegti berniukų aukštinimą, bet kadangi visuomenėje aktualesnė smurto prieš moteris problema, pagarba joms nuo mažų dienų yra ypač svarbi.
A. Kuro teigimu, smurtas šeimoje gimsta tada, kai žmogus jaučiasi menkas, nepilnavertis ir nori išsikovoti sau aukštesnę poziciją:
„Jei žmogus jaučiasi aukštesnis, pranašesnis, jis irgi gali naudoti smurtą, bet dažniausiai fizinio smurto toks žmogus nenaudoja, jis randa būdų psichologinėmis ir kitomis smurto formomis. Smurtaujančiam žmogui, nesvarbu, ar tai vyras, ar moteris, galime padėti, padėdami jam spręsti tą jo menkavertiškumo problemą“, – kalbėjo psichologas.
A. Kuro nuomone, kai žmogus pasijus pilnavertis, tada ir problemas galės spręsti nesmurtiniu būdu. Kita vertus, nepilnavertį žmogų smurtauti gali pastūmėti ir nuolatinis antrosios pusės priekaištavimas.
„Jeigu menkavertiškumo objektyvių priežasčių nėra, tai tas „pielavimas“ gal ir nesukels smurto. (...) „Pielavimas“ irgi nebūna priežastis – tai yra sąlyga arba aplinkybė. Šiukšlių nešimas irgi nėra priežastis, tai – pretekstas ar paskutinis lašas toje situacijoje. Priežastis yra pačiame žmoguje“, – dalinosi įžvalgomis psichologas.
Kai kurios problemos, pasak psichologo, yra neišsprendžiamos, tačiau jas galima kontroliuoti:
„Pirmas etapas, kai iškyla problema, yra suvaldyti savo ir kito emocijas ir pereiti nuo problemos eskalavimo, emocijų išreiškimo prie normalių žmogiškų santykių. Tie žmogiški santykiai gali būti derybos, kurios gali pavykti arba ne, tačiau muštis tam nereikia.“
A. Kuras taip pat pažymi, kad ne tik smurtautojas, bet ir jo aukos turi ko pasimokyti:
„Feministinės organizacijos paprastai traktuoja, kad konfliktas būna tarp vieno žmogaus – vyro, kuris pats vienas konfliktuoja prieš tą nekonfliktuojančią moterį. (...) Tai yra mažiausiai du žmonės, kurie nemokėjo bendrauti. Tai mokyti bendrauti reikia ne tik tą smurtautoją, bet ir smurto auką.“
Šiuo metu visame pasaulyje minimas 16 dienų laikotarpis, skirtas kovai su smurtu prieš moteris.
Statistika skelbia, jog kas trečia Lietuvos moteris patiria smurtą šeimoje.
