„Niekas nėra garantuotas, kad kada nors nepateks į kalėjimą. 100 proc. garantijų mes neturime. (...) Negali būti tikras, kad važiuojant automobiliu neįvyks kokia nors nelaimė. Norisi, kad apie tai daugiau mąstytume“, – „Žinių radijo“ laidoje „Žmogus žmogui“ sakė S.Dadaševas.
Pasak jo, bausmė – tai žmogaus izoliavimas nuo visuomenės, tačiau to neužtenka. Reikia pagalvoti, kas priverčia žmogų prasikalsti, ir kaip tam užbėgti už akių.
„Tai žmonės, kurie kažkuria prasme praeityje patys yra nukentėję nuo tos visuomenės, kurią dabar tarsi sužeidžia. Suimtieji, nuteistieji dažnai turi daugiau įvairių sunkumų, psichinių sutrikimų simptomų. Dar esant laisvėje jiems būdingas suicidinis elgesys, dažnai yra psichotropinių medžiagų vartojimo problema“, – kalbėjo psicjologas.
Netiesioginis visuomenės spaudimas
Sulaikymas trunka iki 48 val., o suėmimas – iki pusantrų metų, bet bylai pasiekus teismą suėmimas gali trukti iki tol, kol byloje priimamas sprendimas.
Suimtieji, nuteistieji dažnai turi daugiau įvairių sunkumų, psichinių sutrikimų simptomų. Dar esant laisvėje jiems būdingas suicidinis elgesys, dažnai yra psichotropinių medžiagų vartojimo problema.
„Vidutiniškai vienu metu Lietuvoje tardymo izoliatoriuose ir policijos areštinėse laikomi apie 1200 suimtųjų“, – sako ŽTSI teisininkas Karolis Liutkevičius. Tuo pačiu jis pabrėžia, kad žmonės iki tol, kol teismas jų nepripažino kaltais, turi būti laikomi nekaltais.
Pasak K.Liutkevičiaus, ŽTSI tyrime kalbinti ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ir teisėjai atskleidė problemą – piktnaudžiavimą suėmimu.
„Dažnai suėmimu piktnaudžiaujama netiesiogiai, kadangi dėl labai didelio darbo krūvio ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorams dažnai yra paprasčiau kreiptis su jau gerai nušlifuota forma į teismą, kad būtų skiriamas suėmimas, taip patalpinant žmogų į patogiai prieinamą vietą, nesivarginant su švelnesnėmis priemonėmis, kurios reikalauja nuolatinio stebėjimo – pavyzdžiui, namų areštas ar pasižadėjimas neišvykti, periodiškas registravimasis policijos nuovadose“, – laidoje sakė teisininkas.
Be to, pasak jo, pareigūnai nurodo, kad jiems trūksta informacijos, kaip taikyti švelnesnes priemones, kaip spęsti bylą netaikant suėmimo. Taip pat prie problemos, K.Liutkevičiaus teigimu, prisideda ir žiniasklaida, pasmerkdama įtariamą žmogų.
Jeigu tai nėra būtina kardomoji priemonė, tai tikrai siūlyčiau, kad nebūtų skiriama.
„Netiesioginis visuomenės spaudimas prisideda prie tokios praktikos, kokią ir turime, jog suėmimas taikomas daug dažniau, nei to realiai reikėtų.“
Sulaikytų žmonių šokas
S.Dadaševo teigimu, asmenys, ypač pirmą kartą sulaikyti, patiria daug sunkių emocinių išgyvenimų, jiems net kyla minčių apie savižudybę, dėl to, pasak jo, yra labai svarbu pasirūpinti tų žmonių emocine būsena.
„Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, beveik pusė savižudybių įvyksta per pirmą parą nuo suėmimo. Suėmimas vyksta netikėtai, žmogus paimamas pareigūnų ir vežamas į areštinę. Jis dažnai neturi galimybės pasikalbėti su artimaisiais, pasiimti būtinų daiktų, jis yra didelėje nežinomybėje“, aiškino S.Dadaševas.
Todėl psichologas suėmimą siūlo taikyti tik kraštutiniu atveju: „Jeigu tai nėra būtina kardomoji priemonė, tai tikrai siūlyčiau, kad nebūtų skiriama.“
