Profesorė, psichologė Danutė Gailienė 15min.lt sakė, kad visi laive „Costa Concordia“ buvę žmonės – tiek keleiviai, tiek įgulos nariai, patyrė psichologines traumas, kadangi, kaip įvardijama traumų psichologijoje, jie patyrė akistatą su mirties realybe. Visiems buvusiems laive buvo kilusi didžiulė grėsmė, niekas nežinojo, kuo tai baigsis.
Jaus įtampą iki trijų mėnesių
„Traumų psichologija ir nagrinėja, kokie gali būti padariniai po tokių įvykių. Bent lengvas potrauminis stresas bus visiems. Katastrofą patyrę žmonės galbūt kurį laiką nesiverš į laivus, bijos vandens, tamsos. Tokie išgyvenimai žmones persekioti gali apie mėnesį, kai kuriuos – net iki trijų. Pagal nustatytus dėsningumus trys mėnesiai yra tas laikas, kai yra normalu taip reaguoti“, – aiškino prof. D.Gailienė.
Psichologės teigimu, tuo metu žmonės blogai jaučiasi, patiria baimių, įtampos, kuri prasiveržia verksmu, nemiga. „Tai normali reakcija, juk žmogus yra gyvas, negali nereaguoti. Dauguma žmonių įveikia tokius patyrimus. Potrauminio streso sutrikimai prasideda, jeigu laikas eina, o savijauta blogėja“, – teigė D.Gailienė.
Profesorė aiškino, kad tai buvusi vienkartinė trauma, todėl ir pasekmės kiek lengvesnės. Esą jeigu tokio pobūdžio traumos patiriamos nuolat, tuomet pasekmės gali būti kur kas skaudesnės. „Mes tyrėme politinių represijų aukas, tremtinius, politinius kalinius, kurie buvo traumuojami metų metus, tuomet padariniai labai sunkūs visiems. O čia vienkartinė trauma, todėl pagal mokslinius tyrimus du trečdaliai laivu plaukusių žmonių turėtų atsigauti“, – sakė D.Gailienė.
Svarbi artimųjų parama
Kaip greitai šie asmenys grįš į kasdienio gyvenimo vėžes, priklausys nuo kiekvieno žmogaus asmeninių savybių, aplinkos, kurioje jie gyvena. „Jeigu šie žmonės galėjo keliauti kruiziniu laivu, vadinasi, yra socialūs, pasiturintys, greičiausia turi šeimas, artimuosius, o tai irgi labai svarbu. Todėl jiems sukrėtimas po kurio laiko praeis“, – įsitikinusi psichologė.
Skausmingų pasekmių gali pajusti tie, kurie neseniai jau yra patyrę kokią nors psichologinę traumą, galbūt norėdami atsigauti ir pasirinko tokią kelionę. Anot D.Gailienės, tai gali padidinti riziką, kad potrauminis stresas truks kur kas ilgiau.
„Visa tai labai nuo daug ko priklauso – nuo asmeninių žmogaus savybių, nuo gyvenimo patyrimo, ar yra patyręs sunkumų ir su jais susidorojęs, ar ne. Žmonės yra iš skirtingų šalių, o skirtingose šalyse egzistuoja skirtinga pagalbos sistema. Tarkim, JAV pagalbos sistema labai jautriai reaguoja į tokius dalykus, pagalbą ten lengva rasti. Vis dėlto dauguma iš laivu plaukusių žmonių po kurio laiko gyvens normalų gyvenimą, tik, žinoma, su tais prisiminimais, kurių niekas neištrins“, – sakė prof. D.Gailienė.
Katastrofą didžiausia Italijos kruizinis laivas „Costa Concordia“ patyrė sausio 13 dieną. Iš viso laivu plaukė daugiau kaip 4,2 tūkst. žmonių, žuvo mažiausiai 11 žmonių, dar 24 laikomi dingusiais be žinios.
