Šiemet į Kauno kolegiją prašymą stoti pateiksianti Eglė (vardas pakeistas, tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) bijo ir nerimauja, kad gali nepatekti į norimas studijų programas – akušeriją arba slaugą.
Po mokyklos baigimo laikytas matematikos egzaminas kelia nerimą, kadangi rezultatų dar nėra, o jo atsakymai yra svarbūs, norint gauti valstybės finansuojamą vietą.
Klausimus dėl nežinomybės sau kelia ne tik šiemet į aukštąsias mokyklas stojantys abiturientai. Dar 2017 metais prašymą studijoms Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) viešosios komunikacijos bakalauro programai pateikusi absolventė Evelina Kybartaitė prisiminė, kad „didysis klausimas“, dėl kurio teko nerimauti, buvo ne programa, į kurią įstojo, o ar pavyko patekti į valstybės finansuojamą vietą.
Patyrusi nusivylimą dėl nepatekimo į valstybės finansuojamą vietą, Evelina stengėsi įžvelgti pliusų: atsirado motyvacija mokytis geriau ir taip įrodyti, kad šios vietos ji yra verta.
Tais pačiais metais kaip ir Evelina prašymą studijoms VDU pateikusi Lina Bernotaitė tikino, kad laukdama rezultatų jautė jaudulį ir nerimą. Vėlgi – dėl valstybės finansuojamos vietos.
Sveikatos psichologė-neurobiologė Vitalija Navickė taip pat prisimena savo studijų pradžios kelią, kuris nebuvo lengvas, kadangi dėl artimųjų įtakos ir pasakytų žodžių, tokių kaip „noras padėti žmonėms yra per menkas tikslas tokių studijų pasirinkimui“ arba „patiems psichologams reikia psichologų ir šiuos mokslus renkasi problematiški asmenys“, jai teko pasirinkti filologijos kryptį.
Dėl savo ambicingumo ir nenoro paleisti svajonių po pirmųjų studijų metų Vitalija vis dėlto pateikė prašymą psichologijos studijų programai.
„Supratau, kad man dar trūksta pasitikėjimo savimi, todėl per daug klausau kitų nuomonės. Ir jei kas nors vėl prieštaraus, aš negebėsiu atsilaikyti, o svajonės paleisti jau nebenorėjau“, – paaiškino V.Navickė.
Nerimas laukiant rezultatų – normalus procesas
Patiriamas nerimas laukiant rezultatų dėl įstojimo yra natūralus procesas, kadangi tai iš dalies nulemia žmogaus ateitį.
„Laukiant rezultatų tikrai normalu jausti nerimą, nes tai svarbus žingsnis, kuris paskui gali lemti daug pokyčių. Nuo gauto atsakymo priklausys krūva kitų sprendimų – vieni susiję su patekimu į studijas, o kiti – jeigu nebus įstota“, – patikino Vitalija.
Rezultatų gavimas yra siejamas su įsitikinimu, kad bus nulemtas gyvenimas, o gavus neigiamą atsakymą, tas gyvenimas, manoma, gali būti nepasisekęs. Didelę įtaką būsimųjų studentų nerimui turi ir artimieji.
„Stresą kelia ir artimųjų lūkesčiai, kuriuos jaunuolis gali jausti spaudimą išpildyti, tačiau kitų žmonių lūkesčiai turėtų būti jų asmeninis reikalas, o mes nė vienas neprivalome prie jų taikytis“, – teigė Vitalija.
Vasaros metu, laukdami atsakymų dėl įstojimo, būsimieji studentai nežino, kas bus toliau ir kuriuo gyvenimo keliu teks nueiti. Tenka sukti galvą dėl resursų kontroliavimo, gyvenamosios vietos pakeitimo. Atsiranda poreikis dėlioti ateities scenarijus, kurių gali būti ir keli šimtai, o tai, suprantama, kelia nerimą. Atsiranda nežinomybė, kurią, psichologės teigimu, mums yra ypač sunku toleruoti. Žmonėms reikia aiškumo, atsiranda noras kontroliuoti dalykus, kurių kontroliuoti jau neįmanoma.
Jaunų žmonių streso rodikliai didėja
Psichologė pastebi, kad šiandien daug jaunų žmonių patiria stiprų nerimą, stresą, depresiškumą, nemažai iš jų turi panikos atakų simptomatiką.
V.Navickė pastebi, kad dabartiniai moksleiviai yra intelektualūs, empatiški ir turi daug psichologinių žinių, tačiau taip pat kenčia dėl mažos savivertės, turi padidintą jautrumą neteisybei, emocinį labilumą, prastai vertina savo išvaizdą.
„Bendraujant su jais iš pirmo žvilgsnio net neįtartum, jog asmuo patiria tokius intensyvius neigiamus jausmus“, – pabrėžė psichologė.
Anot jos, matoma tendencija, kad daugėja itin jautrių žmonių. Pastebima, kad vyresnės kartos atstovai yra linkę manyti ir kartais net pašiepti jaunimą, jog šie yra „trapūs“ kaip snaigės, tačiau yra užmirštamas faktas, kad vyresniosios kartos atstovai iš dalies gyveno išgyvenimo ritmu ir negalėjo leisti ugdyti jautriosios pusės.
V.Navickė priduria, kad itin jautriems asmenimis gyventi su savo jautrumu gali būti iššūkis, ypač tokiais įtemptais momentais kaip egzaminai bei stojimo į universitetą laikotarpis.
Nebijo kreiptis pagalbos
Dalindamasi savo darbo patirtimi psichologė užsiminė, kad jai yra tekę konsultuoti būsimus studentus: tuos, kurie dar mokosi mokykloje, ir trisdešimtmečius asmenis, kurie nori pakeisti savo profesiją ir pasirinkti naują studijų programą.
Remiantis psichologės darbo patirtimi, galima pastebėti, kad abiturientai, kurie konsultuojasi dėl stojamųjų proceso, dažniausiai skundžiasi baime ir būsimomis pasekmėmis neįstojus: bijo būti atstumtais savo šeimos narių, nenori nuvilti mokytojų arba jaučia didelį gėdos jausmą.
„Esu girdėjusi ir pasisakymų, kad neįstojimas į ten, kur atrodė, jog labiausiai nori, lėmė tai, kad įstojo į ten, kur dabar vis dar su malonumu dirba, nors praėjo daugybė metų“, – patirtimi pasidalijo V.Navickė.
Kaip kovoti su nerimu ir nežinomybe?
„Iš šono sakomi žodžiai, pavyzdžiui: „Neišgyvenk, nusiramink, viskas bus gerai“, „Ko tu taip stresuoji, nustok“, nepadeda, nes studijos yra svarbus žingsnis būsimiems studentams“, – pabrėžė Vitalija.
Tokie patarimai sustiprina jausmą, kad su žmogumi yra kažkas negerai, nes pasak kitų, dėl šio proceso nerimauti nereikia.
Psichologės teigimu, yra svarbu nelikti vienam su savo mintimis ir jausmais – rekomenduojama atrasti saugią erdvę pokalbiui apie savijautą.
Taip pat V.Navickė rekomenduoja naudoti jausmų, emocijų išrašymo ir išpiešimo technikas. Šis metodas remiasi principu, kai išrašytoms blogoms mintims yra priskiriama pozityvi alternatyva, pavyzdžiui: „Neįstosiu į universitetą“, išeitis – „Pamėginti stoti pakartotinio priėmimo metu, taip pat kitais metais“. Tokias mintis psichologė rekomenduoja išrašyti ant popieriaus lapo.
V.Navickė primena, kad nesuprastų emocijų kaupimas gali perpildyti net ir giliausią taurę, todėl susikaupusią įtampą svarbu išlieti žmogui priimtiniausiu būdu.
Kilus nerimui, kuris trikdo kasdienines veiklas, mažina norą bendrauti, žmogui tapus uždaru ar dominuojant neigiamam emociniam fonui, visgi rekomenduojama kreiptis į specialistus.
