Ko trūksta, kad teisėjo profesija būtų laikoma ne tik prestižine, bet ir patrauklia jauniesiems teisininkams, palankiai vertinama visuomenės? Šiais klausimais Nacionalinės teismų administracijos organizuotoje diskusijoje kalbėjosi teisėjai, advokatai, sociologai, mokslininkai, žiniasklaidos atstovai ir teisę studijuojantys studentai.
„Mūsų siekis, kad teismų sistemoje dirbtų geriausi ir gabiausi teisininkai, atitinkantys aukštus moralės standartus.
Todėl labai svarbu, kad sistema būtų pasiruošusi tokius žmones pritraukti ir išlaikyti. Teisėjo darbas yra specifinis ir sudėtingas – pradedant atsakomybe, nuolatiniu žiniasklaidos ir visuomenės dėmesiu ir baigiant kol kas nepalankia aplinka darbo krūvio atžvilgiu,“ – pradėdamas diskusiją kalbėjo Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius.
Pirmininko nuomone, ne veltui egzistuoja darbo patirties reikalavimas teisėjams, jaunas žmogus vargu ar tokį krūvį atlaikytų. „Tik tie teisininkai, kurie patyrė išbandymus teisėjo padėjėjo, advokato, prokuroro ar kitoje teisinėje profesijoje gali atsakyti sau į klausimą, ar apskritai nori dirbti šį darbą,“ – teigia G. Kryževičius.
Diskusijos dalyviai sutarė, kad į sistemą svarbu ne tik pritraukti tinkamus specialistus, bet ir sugebėti juos išlaikyti.
Psichoterapeutas doc. dr. Eugenijus Laurinaitis, šiuo metu einantis Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos pirmininko pareigas, atkreipė dėmesį į tai, kokios sąlygos turi būti sukurtos, norint, kad žmonės dirbtų produktyviai.
„Kiekvieną profesiją sudaro teisės, pareigos ir priemonės joms įgyvendinti. Dažniausiai būna per daug pareigų, per mažai teisių ir priemonių šiems dalykams realizuoti. Po tam tikro laiko, turint per didelį darbo krūvį, darbo kokybė prastėja. Pats žmogus nieko padaryti negali, nes jį spaudžia ant stalo gulintys popieriai. Ir svarbiausia, kad tai ne popiergaliai, o žmonių likimus sprendžiantys dokumentai. Sveikų ir laimingų teisėjų per visą laiką, kol esu atrankos komisijoje, mačiau tik vienetus,“ – kalbėjo E. Laurinaitis.
„Žmogus paklaustas, ar norėtų, kad jo vaikas dirbtų teisėju, atsako taip, tačiau paklaustas, ar pasitiki teismų sistema – teigia atvirkščiai. Tokia visuomenės nuomonė formuojama žiniasklaidos,“ – kalbėjo „Vilmorus“ vadovas V.Gaidys.
Diskusijoje dalyvavę sociologai pabrėžė, kad visuomenėje egzistuoja tam tikras paradoksas. „Nors gyventojų požiūris į teismus yra gana nepalankus, tačiau teisėjo profesija laikoma prestižine. Remiantis tyrimų duomenimis, matyti, kad iš visų teisinių institucijų teisėjo darbas prestižiškumu nusileidžia tik advokatams“, – pažymėjo 2011 m. atliktą visuomenės nuomonės tyrimą pristačiusi Vidaus reikalų ministerijos atstovė sociologė dr. Eglė Vileikienė.
Nuomonės ir rinkos tyrimo centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys taip pat pastebėjo, kad dauguma Lietuvos piliečių norėtų, kad jų vaikai dirbtų teisėjais.
„Žmogus paklaustas, ar norėtų, kad jo vaikas dirbtų teisėju, atsako taip, tačiau paklaustas, ar pasitiki teismų sistema – teigia atvirkščiai. Tokia visuomenės nuomonė formuojama žiniasklaidos. Straipsnių antraštės, skandalingų istorijų aprašymas, neigiamų faktų eskalavimas ir nerodymas teigiamos teismų darbo pusės sukuria tam tikras pasekmes“ , – kalbėjo V. Gaidys.
Diskusijos dalyviai pažymėjo, kad neigiamas teismų darbo eskalavimas žiniasklaidoje ir didelis darbo krūvis lemia dar vieną įdomų faktą: 72 proc.gyventojų mano, kad teisėjo profesija yra prestižinė, tuo tarpu patys teisėjai, padirbę šioje sistemoje taip negalvoja.
„Tik 35 proc. teisėjų galvoja, kad jų darbas yra prestižinis. Kalbėdami apie darbo sąlygas teisėjai išskiria darbo užmokestį, skatinimo sistemą ir darbo krūvį. Šias sritis jie vertina daug prasčiau nei, pavyzdžiui, prokurorai ar kalėjimų departamento pareigūnai. Galima daryti tokią išvadą – darbo daug, dažnai tenka dirbti viršvalandžius, bet niekas už tai nemoka”, – komentuodama tyrimą, teigė sociologė Eglė Vileikienė.
Teisės studentų ir jaunųjų teisininkų organizacijos ELSA atstovė Inesa Chmurec, pristačiusi studentų nuomonės tyrimą, pastebėjo, kad studentų pasirinkimą lemia jų žinios apie teismų veiklą.
„Tol, kol studentai nesusipažįsta su teismų darbu iš arčiau, ši profesija jų netraukia, tačiau jaunųjų teisininkų požiūris į teisėjo darbą pasikeičia studijuojant teisės fakultete, atlikus praktiką teisme. Praėjus keleriems metams po studijų pradžios, norinčiųjų dirbti teisėjais procentas išauga nuo 8 iki 25,“ – pastebėjo ELSA atstovė.
Paklausti, kodėl nesirinktų teisėjo profesijos, savo atsakymuose studentai vardijodidelę atsakomybę, didelį darbo krūvį ir mažą darbo užmokestį.
Diskusijoje dalyvavęs Vilniaus universiteto Teisės fakulteto prof. Vytautas Nekrošius pažymėjo, kad, siekiant į teismų sistemą pritraukti geriausius teisininkus, turėtų būti ne tik mokamas didesnis atlyginimas, bet ir keičiamas požiūris į teismus politiniu lygmeniu.
„Palyginti su kitais teisininkais, teisėjų atlyginimai yra juokingi, palyginus su tuo, kiek jie turi prisiimti atsakomybės ir atsižvelgiant į neribotą darbo laiką. Reikia pripažinti, kad šiais laikais vis dar jaučiamas noras daryti įtaką teismams. Mūsų politikai stengiasi kelti savo reitingus pasakodami, kaip teismai turėtų elgtis ar kokie jie yra blogi. Vieni teismai pasitikėjimo visuomenei niekada nesukels. Manau čia yra bendras politikų, visų valdžių darbas“, – kalbėjo V. Nekrošius.
