„Informacijos yra mažai, bet turima informacija bent jau man leidžia siūlyti tokį šio įvykio paaiškinimą“, – pastebi psichoterapeutas.
Anot G. Navaičio, depresija po gimdymo pasireiškia beviltiškumo jausmu, panikos priepuoliais, tad labai svarbu įvertinti, ar tokius jausmus dar galima laikyti tam tikra normos variacija, ar jie jau peržengia ribą: „Pavyzdžiui, jei didesnė dienos dalis praeina verkiant (ašaros savaime rieda, kaip pati motina sako) arba jeigu ji nesirūpina vaiku, vaikas jai sukelia priešiškus jausmus ir pan.“
Esant psichozei po gimdymo, aiškina psichoterapeutas, motinai kyla keistų idėjų, ji girdi balsus, kurie ragina kažką padaryti. „Šis atvejis gana panašus į tokį psichikos sutrikimą, todėl sieti (kaip bandoma daryti) ar su girtavimu, ar su asocialumu [negalima]. Liga paliečia visus, ji nėra susijusi su minėtomis socialinėmis problemomis“, – pastebi G. Navaitis.
Be to, pabrėžia jis, depresija nepriklauso nuo pragyvenimo lygio – šiuo atveju galėjo būti taip, kad kaime gyvenanti moteris gavo mažiau medicininės pagalbos.
„Ne visada lengva depresiją diagnozuoti ir pastebėti, ypač jei su šeimos ar vaikų gydytoju susitinkama retai. Per tą laiką ji su gydytoju gal susitiko vieną, du ar tris kartus. Žinoma, galėjo to nebūti, bet manau, kad tokia prielaida gana pagrįsta“, – svarsto G. Navaitis.
