Europos sveikatos ataskaitoje, parengtoje pagal duomenis iš 53 šalių, užimančių didžiulę geografinę teritoriją nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno, ši Jungtinių Tautų agentūra nurodo, kad Europos gerovė yra didžiausia pasaulyje, bet regiono viduje labai varijuoja.
Vidutinė gyvenimo trukmė padidėjo nuo 76,7 metų 2010-aisiais iki 77,8 metų 2015-aisiais. Moterys ir toliau gyvena ilgiau už vyrus – 81,1 metų, palyginti su 74,6 metų. Vis dėlto šis atotrūkis truputį sumažėjo.
Taip pat esama didelių skirtumų tarp valstybių. Islandijoje vyrai gyvena beveik 16 metų ilgiau (81,4 metų) negu Kazachstane (65,7 metų).
„Pažanga nevienoda šalių viduje ir tarp šalių, tarp lyčių ir kartų“, – sakė PSO direktorė Europai Zsuzsanna Jakab.
Tačiau ji perspėjo: „Su gyvenimo būdu susiję rizikos veiksniai kelia susirūpinimą, nes nestabdomi gali lėtinti ar net panaikinti didelius vidutinės gyvenimo trukmės laimėjimus.“
Keturios iš 10 turkių – nutukusios
„Antsvoris ir nutukimas yra stiprėjanti tendencija beveik visose valstybėse“, – sakoma ataskaitoje, kuri buvo pristatyta Londone.
2016 metais 23,3 proc. žmonių minimame regione buvo nutukę. Šis skaičius per šešerius metus padidėjo 2,5 procento. Antsvorio turinčių žmonių skaičius padidėjo 2,8 proc. iki 58,7 procento.
Tendencija ypač ryški Turkijoje, kur 39,2 proc. moterų yra nutukusios.
Pagal PSO apibrėžimą, nutukęs žmogus yra toks, kurio kūno masės indeksas (KMI) yra daugiau kaip 30. Tai atitinka daugiau kaip 87 kilogramus 1,7 m ūgio žmogui.
Ši problema taip pat labai aktuali Maltoje, kur nutukę yra 29,8 proc. gyventojų, ir Didžiojoje Britanijoje, kur 27,8 proc. žmonių yra nutukę.
Ataskaitoje taip pat pažymima, kad rūkymas ir alkoholio suvartojimas Europoje taip pat yra tarp didžiausių pasaulyje.
Regione rūko maždaug 29 proc. vyresnių nei 15 metų žmonių, palyginti su 16,9 proc. Amerikos žemynuose ir 24,8 proc. Pietryčių Azijoje.
Graikijoje rūkančiųjų yra 43,4 proc., Rusijoje – 39,5 proc., Prancūzijoje – 28,1 proc., rodo PSO 2013 metų duomenys.
Tačiau kasdien rūkančių žmonių skaičius visose šalyse sumažėjo nuo 28,1 proc. 2002 metais iki 24,4 proc. 2014 metais.
Alkoholio suvartojimas sumažėjo palyginti su išgerto alkoholio kiekiu praėjusio amžiaus 10-jame dešimtmetyje ir šio amžiaus 1-jame dešimtmetyje, bet 2014 metais europiečiai suvartojo vidutiniškai po 8,6 l alkoholio, ir tai yra daugiau nei kituose regionuose.
„Nors alkoholio vartojimas bendrai mažėja, (europiečiai) suaugusieji (alkoholio) vis tiek suvartoja daugiausia pasaulyje“, – pažymima ataskaitoje.
Tarp Europos Sąjungos šalių 2014 metais daugiausiai alkoholio suvartojo Lietuvos gyventojai: vidutiniškai po 15,2 litro. Antroje vietoje yra Čekija (12,7 l), trečioje – Belgija (12,6 litro).
Mažėja mirties nuo vėžio atvejų
Ankstyvos mirties nuo vėžio, diabeto, kvėpavimo takų ir širdies bei kraujagyslių ligų atvejų mažėja; regionas sėkmingai siekia tikslo, kad iki 2020-ųjų šių atvejų mažėtų po 1,5 procento.
Tokių mirties atvejų nuo 2010-ųjų iki 2015-ųjų sumažėjo 9 proc., iki 715 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
Taip yra nepaisant tokių susirgimų atvejų daugėjimo. ES naujų vėžio diagnozių nuo 2010 iki 2014 metų padaugėjo 5 proc. iki 569 atvejų 100 tūkst. žmonių.
Tuo metu bendros vidutinės išlaidos sveikatai regione, palyginti su 2010 metais, liko „beveik nepakitusios“ ir 2014 metais buvo 8,2 proc. bendrojo vidaus produkto.
Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad padaugėjo šalių, vykdančių nelygybės mažinimo strategijas, kurios padėjo sumažinti kūdikių mirtingumą ir padidino skiepijimo apimtį.
Tačiau PSO perspėjo, kad kai kuriose šalyse, įskaitant Ukrainą ir Juodkalniją, reikia nuveikti daugiau kalbant apie skiepijimą nuo tymų.
Tokias ataskaitas PSO skelbia kas treji metai. Į šiemetinę ataskaitą buvo papildomai įtrauktas subjektyvus veiksnys – pasitenkinimas gyvenimu.
Atsakydami į klausimą, kokiu mastu žmonės šiais laikais yra patenkinti gyvenimu, regiono gyventojai nurodė vidutiniškai 5,9 balo iš 10.