Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorius Renaldas Čiužas ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje pabrėžė, kad Lietuva jau kuris laikas skambėjo kaip šalis, pasižyminti dideliu alkoholio suvartojimu.
„PSO atliko kelerių metų išsamią viso pasaulio šalių analizę. Ir mūsų ekspertai, panagrinėję tuos skaičius, pasidžiaugė, kad Lietuva pateko į penketuką šalių, kurios per penkerius metus sumažino alkoholio vartojimą net 17 proc.“, – spaudos konferencijoje paskelbė jis.
Departamento skaičiavimu, į penketuką patenka ir Estija, sumažinusi alkoholio suvartojimą 25,6 proc., Kirgizija 21,1 proc., Ukraina 17,6 proc., Rusija 11,8 proc.
R.Čiužo teigimu, Lietuva dar turi kur tobulėti, nes esame „dviem litrais virš Europos vidurkio“.
„Tas mažėjimas yra, grubiai tariant, apie tris litrus. 2015 metais mes turėjome apie 15,4 litrus suvartojamo alkoholio, paskui mažėjo. O dabar turime apie 12,8 litrus grynojo alkoholio vienam gyventojui“, – kalbėjo jis.
R.Čiužas sakė, kad mažėjantis alkoholio suvartojimas Lietuvoje mums reiškia pirmiausiai mažėjančią naštą mokesčių mokėtojams, apkrovą ligoninėms ir gydymo įstaigoms.
Departamento duomenimis, 2020 m. tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų buvo nustatyta 23 456 asmenims ir tai yra 30 proc. mažiau nei 2016 m. Per tą patį laiką alkoholinių psichozių atvejų sumažėjo net 31,4 proc., 27,7 proc. – sumažėjo apsinuodijimų alkoholiu ir 9,4 proc. – priklausomybių nuo alkoholio.
Jo teigimu, neramina tai, kad vyrai alkoholio vis dar vartoja pakankamai daug – vyrui Lietuvoje tenka 26,6 litro absoliutaus alkoholio.
Skaičiuojamas 15 metų ir vyresnių asmenų suvartojamas alkoholis.
2019 m. vienam 15 metų ir vyresniam vyrui teko 20,6 litrai absoliutaus alkoholio (18 proc. mažiau nei 2015 m.), moteriai – 6,3 (17 proc. mažiau nei 2015 m.).
PSO atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė teigė, kad šie duomenys yra pateikti Pasaulinėje sveikatos statistikos ataskaitoje, kuri pasirodė 2021 metų gegužės mėnesį.
Jos teigimu, 2019 metų duomenimis, nelegalaus alkoholio suvartojimas mūsų šalyje buvo 0,8 litro.
„Kas lemia mažėjimą? Lemia daug veiksnių, bet PSO išskiria bent kelis svarbiausius, kurie pasiteisino kaip ypač efektyvūs. Lietuvoje įdiegus visapusišką alkoholio kontrolės politiką ir pradėjus įgyvendinti įvairias priemones, matosi padaryta gera pažanga“, – aiškino ji.
Vienas svarbus veiksnys, mažinantis vartojimą, anot I.Zurlytės, yra prieinamumo ribojimas. Pasak jos, vaisių duoda net ir nedideli pokyčiai.
Siūlo liberalizuoti tvarką
15min rašė, kad Sveikatos reikalų komitete trečiadienį diskutuota apie laisvesnius alkoholio prekybos ribojimus. Valdančiųjų pasiūlyti įstatymo pakeitimai žadėtų laisvesnę pardavimo tvarką, tačiau ji išliktų griežtesnė, nei prieš įvedant ribojimus 2018 m. Pakeitimais siūloma įvesti minimalų pardavimo amžiaus ribojimą skirtingo stiprumo alkoholiniams gėrimams, leisti gėrimus pardavinėti ilgiau sekmadieniais, taikyti liberalesnius reikalavimus reklamai. Vis dėlto ekspertai tokiems siūlymams nepritaria.
PSO atstovybės Lietuvoje vadovė apgailestauja, kad šalyje bandoma susilpninti alkoholio kontrolę, trečiadienį pranešė BNS.
„Labai neramina bandymai susilpninti alkoholio kontrolės politiką Lietuvoje, kur šiuo metu yra įgyvendintos visos trys pažangiausios ir efektyviausios priemonės, kurios yra žinomos ir mokslo įrodytos“, – trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete teigė I.Zurlytė, komitetui aptariant valdančiųjų inicijuojamą alkoholio rinkos liberalizavimą.
