Vilniaus savivaldybėje įvykusiame susitikime apsispręsta – būtina kuo skubiau likviduoti Pūčkorių užtvankos.
Pirma remontas, tada sprendimai
„Susitarėme, kad reikia kaip įmanoma greičiau parengti veiksmų planą, ką padaryti, kad nenugriūtų tiltas. Tam reikia likviduoti avarijos pasekmes. Kažkoks projektas jau padarytas, pasižiūrėsime, ko dar trūksta, kuo gali prisidėti savivaldybė, „Belmonto“ komplekso savininkai lyg ir žadėjo pagelbėti“, – po susitikimo 15min sakė Vilniaus miesto vyriausiasis architektas ir Miesto plėtros departamento direktorius Mindaugas Pakalnis.
Ir tik tuomet, kai tai bus sutvarkyta, anot M.Pakalnio, teks svarstyti, ką su užtvanka daryti toliau. Ji yra teritorijų planavimo dokumentuose parodyta. „Jeigu Aplinkos ministerija galvoja apie jos išardymą, tai reikia teisiniu keliu spręsti tą klausimą, rengti teritorijų planavimo dokumentų pataisymus. Tai yra ilgas kelias ir, jeigu Aplinkos ministerija norės, gali juo eiti, bet ji pati yra nustačiusi taisykles dėl teritorijų planavimo dokumentų pakeitimo ir reikia jų laikytis“, – kalbėjo miesto vyriausiasis architektas.
Jis pats atvirai sako nepalaikąs idėjos užtvanką nugriauti: „Tai yra viena patraukliausių vietų Vilniaus mieste ir mano supratimu, ji turėtų būti tokia, kad išliktų žmonėms patraukli. Juk yra žuvitakis, žuvys turi galimybę ten užlipti. Jeigu jis blogai veikia – reikia žiūrėti, ką daryti toliau. Man kaip architektui atrodo, kad ta užtvanka yra šito kraštovaizdžio, kuris yra Pavilnių regioniniame parke, dalis. Juk tai žmogaus sukurtai vietai išsaugoti sukurtas regioninis parkas.“
Neįtikina M.Pakalnio ir argumentai, kad reikia atkurti natūralią upės vagą, nes Vilnioje yra ir kitų užtvankų. Tad toks griovimas, kaip sako Miesto plėtros departamento direktorius, yra nepamatuotas.
Gina ne viena institucija
Vilniaus savivaldybės pozicija irgi yra tokia, kad pirmiausia turi būti sutvarkyta avarinė būklė, o tik tada svarstoma užtvankos ateitis. Norint pakeisti teritorijų planavimo dokumentus, prireiks ir svarstymų su visuomene, visų specialistų nuomonės, strateginio poveikio aplinkai įvertinimo ir t.t.
Poziciją, kad užtvankos nereikėtų griauti, palaiko ir Pavilnių regioninio parko direkcija bei Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Pastarosios direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė yra sakiusi, kad sunku numatyti padarinius gamtai, kai užtvanka bus nugriauta.
„Šiuo atveju mes Vilnios upėje Vilniaus mieste turime antropoekosistemą (ekologinę sistemą, kurios pagrindinis elementas yra žmogus), kuri formavosi faktiškai apie 200 metų. Ardyti vieną ekosistemą, nežinant, kokia ekosistema susikurs, yra labai rizikinga“, – prieš savaitę R.Baškytę citavo BNS.
15min dar pernai gruodį skelbė, kad Pūčkorių užtvanka įtrūkusi, vanduo veržiasi per atsivėrusią skylę, todėl jo nebeliko žuvitakyje, kas gali pakenkti Vilnia neršti keliaujančioms lašišoms. Pavasarį apie tai, kad lašišos nebepraplauks garsiai prabilo visuomeninis judėjimas „Lašišos dienoraštis“. Imta rinkti parašus – tiek dėl užtvankos išardymo (birželio 2 d. duomenimis, e-peticija.lt surinkta beveik tūkstantis parašų), ir ir dėl užtvankos išsaugojimo (3610 pasirašiusiųjų po tekstu peticijos.lt).