„Apmaudu, jog aplinkos ministrui Simonui Gentvilui neužtenka politinės valios išreikšti principingą poziciją ir užtikrinti visavertę sengirės apsaugą rezervato statusu apimant visą Punios šilą. Juolab, kad numatytose „skylėse“ plyti gamtiniu požiūriu vertingos buveinės, kurių apsaugos dabar planuojamose genetiniuose draustiniuose užtikrinti nepavyks, – nusivylimo neslepia vienas iš Punios šilo išsaugojimo judėjimo iniciatorių Žymantas Morkvėnas.
Vadinamose rezervato „skylėse“ ketinama steigti genetinius draustinius, kuriems keliamas specialus tikslas – teikti dauginamąją medžiagą (sėklas) miškų atsodinimui ir augalų genetinės medžiagos saugykloms. Tuo tikslu šiuose medynuose sėkliniai kankorėžiai surenkami išpjaunant šimtametes pušis. Nors miškininkai tai vadina „net geriau prižiūrimu mišku“, ligšiolinė ūkininkavimo praktika genetiniuose medynuose nesuderinama, o dažnai ir prieštarauja gamtos apsaugos tikslams. Kaip tai atrodo realybėje, žmonės gali pasižiūrėti šiame vaizdo įraše arba pamatyti savo akimis ateinantį šeštadienį, gegužės 22 dieną, dalyvaudami Baltijos aplinkos forumo organizuojamoje išvykoje į Punios šilą (būtina išankstinė registracija).
Pasak Baltijos aplinkos forumo gamtosaugos eksperto Gintaro Riaubos, cituojamo pranešime spaudai, neįtraukus šių medynų į gamtinį rezervatą, o palikus tik draustinio statusą, tai leistų atsakingoms institucijoms, pavyzdžiui, Valstybinei miškų tarnybai „matant poreikį“ ir toliau organizuoti genetiniams medynams įprastas intensyvios miškininkystės praktikas.
„Žinant šių institucijų ligšiolinę veiklą ir požiūrį, labai tikėtina, jog intensyvios miškininkystės principai būtų tęsiami ir toliau“, – teigia G.Riauba.
„Suprantame, jog išsaugoti genetinę medžių įvairovę yra svarbu ir palaikome šį siekį, juolab, kad įsteigus rezervatą visame Punios šile ir numačius specialų zonavimą galima tarpusavyje suderinti gamtos ir genetinės įvairovės apsaugą. Ne kartą Aplinkos ministerijos vadovybę raginome pasirinkti būtent šį kelią, tačiau į mūsų siūlymus nebuvo atsižvelgiama, nepateikiant dalykinių argumentų. Turime pagrindo manyti, jog Punios šilas aukojamas dėl sklandesnės nacionalinio susitarimo eigos, nenorint supykdyti įtakingos miškininkų grupės“, – savo svarstymais dalijasi Ž.Morkvėnas.
„Nagrinėjant tarptautinę genetinių medynų apsaugos praktiką aiškėja, jog kitose šalyse genetiniai medynai taip pat būna išskiriami ir griežtai saugomose teritorijose. Tad genetinės įvairovės išsaugojimą įmanoma užtikrinti ir Punios šilui turint vientisą rezervato statusą bei numatant galimybę genetiniuose medynuose taikyti natūralius miško procesus imituojančias gamtotvarkos priemones, – teigia gamtosaugos ekspertas G.Riauba. – Deja, derinimui pateiktas rezervato planas rodo, jog įsiklausyti į jau prieš kurį laiką oficialiai pateiktus argumentus neketinama“.
Todėl dabar kaip niekad svarbu Lietuvos visuomenei susitelkti ir per ateinančias dešimt dienų teikti savo nuomonę ir siūlymus išnaudojant derinimo su visuomene procedūros galimybę. Šiandien prasidėjo privalomas viešas rezervato projekto derinimas su visuomene, kur kiekvienas gali išsakyti savo poziciją, rašoma pranešime spaudai.
„Aktyvus visuomenės įsitraukimas į Punios šilo klausimą vieną kartą jau padėjo pasiekti pergalę už gamtą. Dabar vėl reikia susivienyti, kad užtikrintume sengirės apsaugą iki galo, – kviečia Ž.Morkvėnas. – Laikas trumpas, turime reaguoti greitai. Kadangi tęsiantis karantinui ministerija neorganizuoja įprastų viešų diskusijų, o apsiriboja formaliu pastabų teikimu raštu, mes, Baltijos aplinkos forumas, savo Facebook paskyroje sukūrėme virtualų informacijos centrą „Už Punios šilą be skylių“, kuriame bus galima užduoti klausimus, išgirsti ekspertų komentarus ir gauti instrukcijas, kaip pateikti savo poziciją valdžios institucijoms“. Pastabas Punios šilo rezervato planui galima teikti iki gegužės 28 dienos.