„Įtampos netrūksta, bet man atrodo, kad viskas turi pakrypti į gerąją pusę“, – 15min.lt apie jau kurį laiką gerokai pašlijusius dviejų valstybių santykius kalbėjo V.Liškauskas.
Sekmadienį jis lankėsi Lietuvoje, dalyvavo Balsių bendruomenės renginyje.
Politikai po truputį rimsta
Anot viršaičio, Punsko valsčiaus savivaldybės ir kitų Lenkijos savivaldybių bendravimas vyksta sklandžiai, tačiau vis dar atsiranda vienas kitas Lenkijos politikas, kuris garsiai šaukia apie blogą Lietuvos lenkų padėtį. „Tas šaukimas nepasikeitė, žiniasklaida pasigriebia, paskui atsiranda komentarų, kad Lietuvoje nėra tvarkos, kad lenkus skriaudžia“, – kalbėjo pašnekovas.
Dabar pastebėjome, kad politikai po truputį bando raminti atmosferą, nes tikrai per daug visko jau buvo, - sakė V.Liškauskas.
Jis pridūrė, kad įvairiai žiniasklaidoje buvo komentuojamas prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas nevykti į Varšuvoje surengtą Lenkijos ir Baltijos šalių prezidentų susitikimą, jos susitikime su Amerikos lietuviais pasakyti žodžiai, kad Lenkija draugu pasirinko Rusiją, o Lietuvą pavertė atpirkimo ožiu.
Tačiau V.Liškauskas pabrėžė tikįs, kad tokia padėtis negali tęstis be galo. „Dabar pastebėjome, kad politikai po truputį bando raminti atmosferą, nes tikrai per daug visko jau buvo“, – pabrėžė jis.
Punsko viršaitis nenori sutikti su kai kurių apžvalgininkų nuomone, kad abiejų valstybių santykiai tapo tokie blogi, jog blogesnių jau būti nebegali. „Gali. Man atrodo, kad blogiau gali būti, bet tikiuosi, kad bus tik geriau“, – pridūrė jis.
Nuoskauda lieka ilgus metus
Seimas netrukus turėtų svarstyti Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimus, kurie leistų viešuosius užrašus rašyti lenkiškai, tačiau tik turizmo reikmėms. Ginčai dėl lenkiškai rašomų gatvių pavadinimų neslūgsta ne vienerius metus.
Lenkijoje tautinėms mažumoms nedraudžiama kabinti iškabų savo kalba. Anot V.Liškausko, tokia galimybe Lenkijos lietuviai pasinaudojo.
„Iš mūsų tokių buvo 30 vietovių, lenkai tai išnaudoja ir nori kažką iš to išlošti. O čia (Lietuvoje – aut.) yra tūkstančiai vietovių. Tačiau kol nėra išaiškintas Vilniaus užgrobimas, Vilniaus krašto istorija ir pripažinimas iki pabaigos, kad tai Lietuvos etninė ir istorinė sostinė, tai sunku kalbėti, – sakė jis. – Tai yra istorinis aspektas. Kartais lietuviams sunku okupantui leisti okupanto kalba rašyti vietovių pavadinimus. Aš gal per aštriai pasakiau, gal lenkai nepyks, bet lietuvius nuoskaudą dar jaučia. Paimtų paprastą kaimą, paprastą vietovę, ežerą, mišką. Bet kai išplėšia širdį – sostinę, nuoskauda lieka ilgus metus.“
Mokyklų greičiausiai neuždarys
Paimtų paprastą kaimą, paprastą vietovę, ežerą, mišką. Bet kai išplėšia širdį – sostinę, nuoskauda lieka ilgus metus, - kalbėjo V.Liškauskas.
Per pastarąjį dešimtmetį Lenkijoje buvo uždaryta pusė lietuviškų mokyklų. Dėl lėšų trūkumo yra svarstoma uždaryti dar dvi švietimo įstaigas.
Anot V.Liškausko, šių mokyklų ateitis priklauso nuo to, ar lenkai išpildys pažadą nuo 2013 metų padidinti finansavimą tautinių mažumų mokykloms, kuriose dėstoma gimtąja kalba.
„Greičiausiai kad neuždarysime, – kalbėjo viršaitis. – Tam, kad būtų gerai, turi duoti pinigų. Jei neduoda, savivaldybės turi uždarinėti. Mes labai stengiamės išlaikyti lietuviškas mokyklas, kad nereiktų uždaryti.“
Vyriausybė Lenkijoje esančioms lietuviškoms mokykloms skyrė 230 tūkst. Lt. Praėjusiųjų metų pabaigoje prezidentė D.Grybauskaitė pareiškė, kad Lenkijos švietimo politika nepalanki lietuviškoms mokykloms, todėl Lietuva pirmą kartą joms skiria tiesioginę paramą.
80 proc. Punsko savivaldybės gyventojų – lietuviai. Lietuvos ambasados Lenkijoje duomenimis, Lenkijoje gyvena apie 15 tūkst. lietuvių, daugiausia – šiaurės rytuose.
