Atsakydami į klausimą, ką reikėtų daryti su sovietmečiu statytais paminklais ir kitais viešaisiais objektais, penktadalis (21,1 proc.) respondentų pasisakė už tai, kad jie liktų, kur yra.
31,2 proc. apklaustųjų siūlė paminklus palikti vietoje, bet šalia pastatyti informacinį stendą.
32 proc. respondentų siūlė sovietmečio paminklus perkelti į muziejų, o už tai, kad tokius paminklus reikėtų nukelti, nugriauti ar sunaikinti, pasisakė 5,4 proc. apklaustųjų. Per 9 proc. respondentų šiuo klausimu neturėjo nuomonės.
Sovietmečio paminklų ar kitų viešųjų objektų palikimui vietoje pritaria vyresnio amžiaus, regionų gyventojai, o griauti daugiausiai linkęs jaunimas, už perkėlimą į muziejų apylygiai pasisakyta visose amžiaus grupėse.
Apklausa buvo atlikta lapkritį, viešojoje erdvėje vykstant diskusijoms dėl rašytojui Petrui Cvirkai skirto paminklo nukėlimo iš skverno Vilniaus centre.
Sociologas: atspindi bendrą požiūrį į sovietmetį
„Vilmorus“ vadovas sociologas Vladas Gaidys sako, kad apklausos rezultatai išryškiną takoskyrą tarp jaunesnių, išsilavinusių, aukštesnių pajamų, didžiųjų miestų gyventojų ir žmonių, kurie yra vyresni, žemesnio išsilavinimo, mažiau uždirba ar gyvena regionuose.
Anot sociologo, apklausa atspindi visuomenės požiūrį į sovietmetį apskritai.
„Tai požiūris į praeitį, ar ji buvo juoda, ar pilka, 30 metų ta takoskyra tebėra. Čia vietoj paminklo įstatykim ar žodį „sovietmetis“, ar „daktarinė dešra“, ar saldainiai „Karakum“ – būtų tas pats rezultatas“, – BNS sakė V.Gaidys.
Pasak sociologo, pasiskirstymas atitinka ir gyventojų preferencijas pagal partijas, dabartinių valdančiųjų konservatorių, liberaliųjų partijų rėmėjai linkę sovietmečio palikimo atsisakyti.
Kitoje pusėje lieka „valstiečių“, socialdemokratų rėmėjai, reiškiantys poziciją, kad šie paminklai turėtų likti.
„Tendencijos akivaizdžios – daugiau senų žmonių už tai, kad būtų palikta, mažiau – jaunų žmonių. Kad juos reikia nuimti, daugiau pasisako jauni, išsilavinę, aukštesnių pajamų, miestų gyventojai, ir atvirkščiai, už tai, kad palikti, pasisako senesni, žemesnio išsilavinimo, žemesnių pajamų, žemesnių kvalifikacijų, rajonų žmonės. Tokia ir politinė takoskyra“, – kalbėjo sociologas.
Istoriko Norberto Černiausko vertinimu, apklausos rezultatai parodo, jog santykis su sovietmečio paveldu yra gyvas klausimas.
„Tai gyvas klausimas, žmonės skirtingai mato. Atmintis, patirtys yra fragmentuotos, skirtingos, tai rezultatas natūralios kaitos kartų, kuri išgyveno lūžinius istorinius momentus. Man atrodo, kad tai – natūralūs rezultatai“, – BNS sakė N.Černiauskas.
Komisija: paveldas gali būti „nepatogus“
Valstybinės kultūros paveldo komisijos vertinimu, apklausos rezultatai patvirtina teiginį, kad Kultūros vertybių registre esančios vertybės neturėtų būti galimo griovimo objektais, o turėtų būti siekiama jas išsaugoti ateities kartoms.
„Valstybinė kultūros paveldo komisija mano, kad reikėtų objekto vertingumą apibrėžti ne pagal laikotarpį, kada jis sukurtas. Reikia vertinti – ar architektūra profesionali, įdomi, gera, ar ne, kiti elementai vertingi, ar ne. Paveldas gali būti „nepatogus“, tačiau tai nekeičia jo vertės“, – sakoma komisijos BNS perduotame komentare.
Anot jo, kultūros vertybių išsaugojimo klausimas yra lygiavertis nepriklausomai nuo to, kokio tipo, konfesijų, istorinio sukūrimo laikotarpio vertybės yra įrašytos į Kultūros vertybių registrą, ir kuriai visuomenės daliai jos yra priimtinos arba ne.
„Labai svarbu turėti omenyje ir tai, kad teisės aktai įpareigoja, jog kultūros paveldo objektų ir vietovių turi būti atrinkta tiek ir tokių, kad būtų užtikrintas pakankamo pavyzdžių kiekio išsaugojimas kiekvienu atveju“, – pažymima komisijos atsakyme.
Tikslūs tyrimo rezultatai:
Klausimas: Jūsų manymu, ką reikėtų daryti su sovietmečiu statytais paminklais ir kitais viešaisiais objektais?
Atsakymai: nieko nedaryti, palikti ten, kur yra – 21,1 proc., palikti ten, kur yra, bet šalia įrengti informacinį stendą su paaiškinimais – 31,2 proc., perkelti į muziejų – 32 proc., reikėtų nukelti/ nugriauti/ sunaikinti – 5,4 proc., kita* – 0,9 proc., neturiu nuomonės – 9,4 proc. (*kita: į Grūto parką (0,7%), kitos galimybės buvo minimos dar rečiau).
Apklausa vykdyta lapkričio 18–27 dienomis, mišriu būdu, t. y. akivaizdiniu interviu ir interviu telefonu. Apklausta 1 tūkst. 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų. Maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.
