2018 02 12

Pusė milijono eurų iš mokesčių mokėtojų kišenių – 30-ties Seimo narių automobiliams

Seimo nariai masiškai pirko brangius automobilius, dalį kainos padengdami iš mokesčių mokėtojų pinigų. Politikai pradžioje nuomodavosi mašinas už parlamentinei veiklai skirtas lėšas, o pasibaigus sutartims – išsipirkdavo už likusią kainą. 15min tyrimas rodo: tai – masinis reiškinys, per kurį Seimo nariai apie pusę milijono eurų mokesčių mokėtojų pinigų pavertė savo nuosavybe.
Valentinas Mazuronis, Audronius Ažubalis ir Kęstas Komskis - tik 3 iš 30 parlamentarų, kuriuo garažuose atsidūrė mūsų pinigai
Valentinas Mazuronis, Audronius Ažubalis ir Kęstas Komskis - tik 3 iš 30 parlamentarų, kurių garažuose atsidūrė mūsų pinigai / Austėjos Usavičiūtės / 15min iliustracija

„Lėšos parlamentinei veiklai jokiu būdu negali virsti Seimo nario privačia nuosavybe“, – 15min sakė profesorius Vytautas Sinkevičius, vienas iš Lietuvos Konstitucijos kūrėjų. Realybė kitokia.

Suprasti akimirksniu

  • Patikrinome Seimo narių sutartis dėl automobilių nuomos.
  • Tikrinome tris pastarąsias kadencijas.
  • 30 politikų valstybės lėšomis susimažino automobilių kainas.
  • Jie galbūt pasisavino apie 547 tūkst. eurų.

Mūsų surinkti duomenys rodo, kad tokia praktika – kai išrinkti politikai valstybės pinigais smarkiai susimažindavo nuomojamų brangių automobilių vertę, o tada juos nusipirkdavo – buvo visiškai įprasta.

Patikrinome kelių dešimčių politikų, dirbusių Seime 2008–2016 metais, sandorius dėl automobilių nuomos. Beveik pusė iš patikrintųjų – 30 – vienaip ar kitaip įsigijo mašinas, kurių kainą susimažino parlamentinei veiklai skirtomis lėšomis.

Tarp jų ir 8 dabartiniai Seimo nariai.

15min tyrimas rodo, kad tokia schema naudojosi beveik visų partijų atstovai.

Vien mūsų patikrinti politikai iš valstybės biudžeto galimai pasisavino apie 547 tūkst. eurų. Galima daryti prielaidą, kad patikrinus visų Seimo narių sandorius, ši suma būtų gerokai didesnė.

Generalinė prokuratūra teigia, kad tai nepažeidžia įstatymo.

VIDEO: Politikų pasiteisinimai dėl mašinų: „nepirkau, bet pirkau“ ir kiti perlai

Kompensacija, o ne priedas prie algos

Konstitucijoje parašyta, kad į Seimą išrinkti politikai turi teisę gauti atlygį už išlaidas, patirtas vykdant savo pareigas. Toji kompensacija ir yra parlamentinei veiklai skirtos lėšos.

Profesorius Vytautas Sinkevičius pabrėžia, kad šie pinigai nėra Seimo nario atlyginimo dalis ar priedas prie atlyginimo.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vytautas Sinkevičius
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vytautas Sinkevičius

„Pagal Konstituciją, šios lėšos yra kompensacinio pobūdžio. Jos negali būti naudojamos taip, kad kokiu nors būdu – tiesiogiai ar netiesiogiai – taptų Seimo nario nuosavybe“, – kalbėjo profesorius.

Jis sako, kad politikai negali už parlamentinei veiklai skirtas lėšas prisipilti degalų į automobilį ir važinėti asmeniniais tikslais. Taip pat negali pirkti suvenyrų savo rinkėjams ar dovanoti gėlių per viešus renginius savo rajone, nes tai nėra politiko darbas.

Tačiau realybė rodo: jau daug metų Seimo nariai mokesčių mokėtojų pinigus naudoja taip, tarsi gėlės, suvenyrai, dovanos rinkėjams ir prabangūs automobiliai būtų parlamentinė veikla.

Prokuroras tyrimą nutraukė

Susidaro įspūdis, kad daugiausia viešai buvo diskutuojama apie parlamentinių lėšų naudojimą automobiliams.

2009 metais žurnalistai išsiaiškino, kad dalis Seimo narių už valstybės pinigus mokėdavo savo mašinų išperkamąją nuomą. Tarp tokių buvo ir vairuotojo pažymėjimo neturėjusi parlamentarė Asta Baukutė, vėliau nutraukusi sutartį.

Po šio skandalo parlamentinių lėšų naudojimo tvarka buvo pakeista, uždraudžiant sudaryti išperkamosios nuomos sutartis. Tačiau abejonių kilo ir vėliau.

2017 metų pradžioje Generalinė prokuratūra pradėjo viešojo intereso gynimą dėl grupės Seimo narių automobilių nuomos sutarčių. Tyrimo centre atsidūrė Gintaras Steponavičius, Irena Šiaulienė, Algirdas Butkevičius, Valentinas Bukauskas, Andrius Kubilius, Dainius Kreivys, Stasys Šedbaras.

Po kelių mėnesių viešąjį interesą gynęs prokuroras Vytenis Kasparavičius nusprendė nutraukti tyrimą, neradęs nusikaltimo sudėties.

Kai Seimo narys nusiperka automobilį už tą likutinę kainą, kartu jis pasisavina dalį parlamentinių lėšų, paversdamas jas savo privačia nuosavybe. Taip jis nusižengia Konstitucijai. Tai nesuderinama nei su įstatymais, nei su Seimo nario priesaika, – sakė V.Sinkevičius.

Tačiau profesorius V.Sinkevičius sako, kad Seimo nariai – nuomoję automobilį iš parlamentinių lėšų, o vėliau nusipirkę už likutinę vertę – pažeidžia Konstituciją.

„Seimo narys už automobilio naudojimą jau sumokėjo didelę sumą, todėl likusi kaina maža. Bet sumokėjo ne iš savo atlyginimo, o iš lėšų, skirtų parlamentinei veiklai. Ir štai, kai Seimo narys nusiperka automobilį už tą likutinę kainą, kartu jis pasisavina dalį parlamentinių lėšų, paversdamas jas savo privačia nuosavybe. Taip jis nusižengia Konstitucijai. Tai nesuderinama nei su įstatymais, nei su Seimo nario priesaika“, – sakė V.Sinkevičius.

Mūsų žurnalistinis tyrimas rodo: tokių politikų yra gerokai daugiau nei tie septyni, prieš metus sudominę prokurorus.

Nuslėpė mašinos pirkimą

Patikrinę duomenis, kuriuos pavyko surinkti, radome 30 esamų ir buvusių Seimo narių, kurie už mokesčių mokėtojų pinigus susimažino brangių automobilių vertę, o vėliau tas mašinas nusipirko.

Į sąrašą įtraukėme ir tuos politikus, kurių nuomotus automobilius vėliau įsigijo artimieji arba politiniai bendražygiai. Visą sąrašą rasite čia.

Štai keli atvejai verti atskiro aptarimo.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Audronis Ažubalis
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Audronis Ažubalis

Pavyzdžiui, buvęs užsienio reikalų ministras, konservatorius Audronius Ažubalis neatsakinėjo į 15min žurnalistų skambučius, neatrašinėjo į laiškus, bet sureagavo kitaip – politikas neatsakė į sausio 24-osios laišką, bet po jo atnaujino savo viešųjų ir privačių interesų deklaraciją, paviešindamas anksčiau nuslėptą sandorį.

Paaiškėjo, kad parlamentinėmis lėšomis nuomotą „Nissan Qashqai“ jis išsipirko lizingu už 9,2 tūkst. eurų, bet jau po penkių mėnesių mašiną pardavė – už 14 tūkst. eurų.

Galima sakyti, Seimo narys net uždirbo iš mokesčių mokėtojų pinigų.

15min turimi duomenys rodo, A.Ažubalis oficialiai niekada nebuvo parduoto „Nissan Qashqai“ savininku. Tai kelia abejonių dėl jo viešųjų ir privačiųjų interesų deklaracijos duomenų teisingumo. Gali būti, kad išmokėjęs lizingą politikas iškart užregistravo mašiną kito žmogaus vardu.

Kitas konservatorius, dabartinis Palangos mero patarėjas Pranas Žeimys išsiskiria tuo, kad už mokesčių mokėtojų pinigus nuomotą automobilį „Kia Sorento“, pradžioje kainavusį 25 tūkst. eurų, nusipirko už 1,1 tūkst. eurų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kęstas Komskis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kęstas Komskis

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Kęstas Komskis, pašalintas iš Seimo dėl balsų pirkimo, įsigijo pačią brangiausią mašiną iš sąrašo – 57 tūkst. eurų pradžioje kainavusį visureigį „Audi Q7“.

2008–2012 metų kadencijoje šį automobilį K.Komskis nuomojosi iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų.

Kitą kadenciją – 2012–2016 metais – jis sudarė lizingo sutartį, kurios vertė buvo jau 18 tūkst. eurų.

K.Komskis automobilio nuomai iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų išleido vos 2,57 tūkst. eurų, bet jis išleido 38 tūkst. eurų mokesčių mokėtojų pinigų automobilio eksploatavimui.

Parlamentinėmis lėšomis nuomota mašina savo garažą papildė ir europarlamentaras Valentinas Mazuronis. Jis tvirtina atpigusią mašiną nusipirkęs todėl, kad priešingu atveju būtų tekę mokėti solidžią baudą.

Tai tik keli pavyzdžiai iš trisdešimties Seimo narių sąrašo.

VISĄ SĄRAŠĄ RASITE ČIA: Sąrašas Seimo narių, kurie už valstybės pinigus susimažino automobilių kainas


Šį žurnalistinį tyrimą atliko 15min žurnalistai Dovydas Pancerovas, Šarūnas Černiauskas ir Birutė Davidonytė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis