Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos eisena prasidėjo Katedros aikštėje ir tęsėsi iki Vyriausybės, kur organizacijos prezidentas Paulius Kalvelis šį klausimą aptarė su socialinės apsaugos ir darbo viceministre Justina Jakštiene.
Eisenos dalyviai laikė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos vėliavas, neregių bendruomenę palaikantį plakatą su užrašu „Mes su jumis“ ir kitus.
Pasak P.Kalvelio, šia eisena siekiama priminti visuomenei, kad žmonės su regos negalia vis dar laukia pagalbos. Anot jo, klausimas dėl šuns vedlio įtraukimo į techninių pagalbos priemonių aprašą turi atsirasti Vyriausybės darbotvarkėje.
P.Kalvelio teigimu, šuo vedlys nėra reikalingas kiekvienam neregiui. Sąjungos skaičiavimais, užtektų paruošti penkis tokius šunis per metus.
„Kas turėtų turėti šunį vedlį, tai aktyvūs žmonės, kurie dalyvauja darbo rinkoje, aktyviai reiškiasi visuomeniniame gyvenime“, – žurnalistams kalbėjo jis.
„Kad ir šiandien, jūs pažiūrėkite – pereiti Gedimino prospektą vien baltąja lazdele, yra „misija neįmanoma“, nes kas antras žingsnis yra staliukas, baras, ženklai, nulinkusios šakos. Šuo vedlys visą tai sprendžia“, – teigė sąjungos prezidentas.
Baltoji lazdelė yra pagrindinė priemonė neregiams, įtraukta į techninių pagalbos priemonių aprašą.
Eisenoje dalyvavęs neregys Deividas Makevičius sakė besitikintis, kad politikai išgirs neregių prašymus.
„Tikiuosi, tikrai tikiuosi. Nors net iš tikrųjų nežinau, kaip čia bus. Galbūt neužteks vienos eisenos, gal reikės daugiau tokių piketų, bet aš labai tikiuosi, kad mes piketais kažko pasieksime“, – BNS kalbėjo 32-ejų vyras.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė teigė pritarianti asmenų su negalia bendruomenėms, kad turėtų būti sudarytos galimybės neregiams naudotis šuns vedlio paslauga. Siekiant spręsti šį klausimą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija spalį ketina suformuoti darbo grupę.
Tik turime atsakyti į klausimus, o tų klausimų dar yra ne vienas.
„Tik turime atsakyti į klausimus, o tų klausimų dar yra ne vienas“, – žurnalistams sakė J.Jakštienė.
Anot jos, Lietuvoje nėra akredituotų šunų dresavimo mokyklų, o tai apsunkina galimybes neregiams gauti norimą pagalbą.
„Asmenims su negalia (reikia – BNS) važinėti į kitą šalį dresuoti šuns, o dresūra trunka dvejus metus“, – kalbėjo viceministrė.
Ji akcentavo, kad šuo vedlys svarbus ne tik regos negalią, bet ir judėjimo bei kompleksinę negalią turintiems asmenims.
Eisenoje dalyvavusi viešosios įstaigos „Verslas ar menas“ vadovė Eglė Jokužytė sakė, kad neregiai jaustųsi laimingesni su šunimis vedliais.
„Tiek ir džiaugsmo, tiek ir emocijų daug, ir terapija savotiška yra žmogui. Neregiai ir silpnai matantys žmonės turėtų didesnę galimybę tą keturkojį draugą turėti“, – BNS sakė ji.