Kaip G.Nausėdos nuveiktus darbus vertina politologai, skaitykite čia: G.Nausėdos pusiaukelė: ar jau klojami pamatai antrajai kadencijai?
G.Nausėda mano, kad per dvejus su puse darbo metų pavyko pasiekti ne taip jau ir mažai.
Tarp nuveiktų ir tęsiamų darbų prezidentūra mini iniciatyvas finansinei, socialinei, švietimo, regionų atskirčiai mažinti.
Svarbiausi G.Nausėdos prioritetai likusį kadencijos laiką – mokesčių teisingumo didinimas, šeimų padėties gerinimas ir neteisingumo mažinimas garantuojant viešąsias paslaugas.
-
Meno vertybės valdžios rūmuose: į kokį paveikslą žvelgdamas medituoja G.Nausėda?
-
G.Nausėdos pusiaukelė: ar jau klojami pamatai antrajai kadencijai?
-
Prezidentas G.Nausėda ragina pakeisti Taivano atstovybės Lietuvoje pavadinimą kinų kalba
-
G.Nausėda: valdžia nesikalba su nepatenkintais žmonėmis, todėl šie protestuoja
-
Penki savaitės stebuklai: žaliosios arbatos poveikis ir galimybių paso galas
Nuo migracijos krizės iki regionų klausimų
Kaip perdavė G.Nausėdos patarėjas Ridas Jasiulionis, daugelis klausimų, kuriuos prezidentas sprendė pastaraisiais metais – nuo nelegalios migracijos krizės iki regionų finansinio savarankiškumo didinimo, – reikalavo ir reikalauja plataus partijų sutarimo.
„Prezidentūroje buvo surengtas ne vienas susitikimas su visų parlamentinių partijų vadovais, kartu ieškant sprendimų, jie buvo rasti, problemos buvo įveikiamos.
Pavyzdžiui, sprendžiant pensijų spartesnio didinimo klausimą – šią Gerovės valstybės iniciatyvą šalies vadovas pradėjo įgyvendinti su Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga ir Sauliaus Skvernelio Vyriausybe ir sėkmingai tęsia su dabartiniais valdančiaisiais ir Ingridos Šimonytės ministrų kabinetu“, – sakė R.Jasiulionis.
Anot jo, prezidentui pavyko sutelkti tiek politikus, tiek ekonomistus dėl socialinio draudimo pensijų modelio tobulinimo.
Buvo priimti reikiami įstatymai ir įtvirtintas socialinio draudimo pensijų papildomas indeksavimas 2020 ir 2021 metais, o taip pat ir nuo 2022-ųjų, tol, kol pensijų ir vidutinio darbo užmokesčio santykis Lietuvoje pasieks 50 proc.
Prezidento patarėjas sakė, kad šalies vadovas viliasi, kad tarp politikų, ekonomistų, socialinių partnerių ir dalyvių jau susiformavo tam tikras konsensusas, jog mokesčių sistemoje reikia daugiau teisingumo.
„Ydinga mokesčių sistema yra tai, kas turi būti pataisyta siekiant gerovės valstybės. Teisingumas pirmiausiai suvokiamas kaip teisingi mokesčiai, kurie priklauso nuo pajamų dydžio, o ne veiklos formos ar kitų diskriminuojančių aplinkybių.
Nuo kadencijos pradžios prezidentas teikė įstatymų iniciatyvų projektus, pasiūlymus mokesčių ekspertų grupei, telkė skirtingų partijų politikus. Dabar šio konsensuso rezultatus turėtų pateikti mokesčių grupė prie Finansų ministerijos“, – aiškino R.Jasiulionis.
Siekis mažinti atskirtį
Svarbiausias G.Nausėdos kadencijos tikslas ir rinkiminis pažadas buvo dėl gerovės valstybės siekio.
R.Jasiulionio teigimu, prezidentui gerovės valstybė, visų pirma yra ta, kuri siekia sumažinti visas atskirties formas.
Prezidento patarėjas minėjo, kad finansinę atskirtį šalies vadovas siekė mažinti inicijuodamas spartesnį nei vidutinio atlyginimo pensijų augimą.
„Nuo kadencijos pradžios 2019 metais vidutinė senatvės pensija šiemet bus išaugusi 100 eurų, o iki 2024 metų, skaičiuojama, 180 eurų“, – dėstė jis.
R.Jasiulionis taip pat sakė, kad prezidentas su komanda ypatingai gilinosi į atskirties dėl negalios temą.
„Buvo pamatyta daugybė neteisybės – slenksčių, kuriuos turi įveikti žmonės su negalia ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Seimas priėmė prezidentūros rengtas įstatymo pataisas, kurios dalį šių slenksčių panaikino. Kai kuriuos dalykus Prezidento kanceliarija ėmėsi keisti savo jėgomis, savo pavyzdžiu.
Kartais užtenka paprastų dalykų – pašalinti dekoratyvines grandines Simono Daukanto aikštėje, kad būtų galima pravažiuoti su vežimėliais, į transliuojamas spaudos konferencijas ar metinius pranešimus būtinai kviesti gestų kalbos vertėjus. Ir tie nedideli pokyčiai paskatina pokyčius kitose organizacijose, įstaigose“, – komentavo G.Nausėdos patarėjas.
G.Nausėda su komanda vis išsirengia dirbti į regionus.
R.Jasiulionio teigimu, prezidento darbo dienų regionuose ciklo pagrindinis tikslas – mažinti regioninę atskirtį.
„Ilgą laiką centrinė valdžia į savivaldybes žiūrėjo kaip į kažkokį nepatikimą giminaitį kaime. Bet savivalda dažniausiai tvarkosi kur kas geriau nei kam nors Vilniuje atrodo.
Pavyzdžiui, vakcinacijos registracijos sistema buvo sukurta Kauno savivaldybės iniciatyva, meras Visvaldas Matijošaitis pasiūlė ja naudotis Vilniui prezidento kabinete, nuotolinio pokalbio su didžiųjų miestų merais metu, o dar po kiek laiko ji buvo pritaikyta visoje Lietuvoje“, – teigė G.Nausėdos patarėjas.
Anot jo, po diskusijų su vietos valdžios atstovais regionuose prezidentas inicijavo konstitucinio fiskalinę drausmę reglamentuojančio įstatymo pataisas, kurios leistų savivaldai gauti daugiau lėšų.
R.Jasiulionis taip pat minėjo, kad siekdamas mažinti atskirtį dėl švietimo – kai vaikai regionuose gali turėti mažesnių galimybių nei didžiųjų miestų gyventojai tik todėl, kad jie gimė kaime, arba socialinės rizikos šeimose – prezidentas inicijavo vadinamą „lygaus starto“ įstatymų paketą, kuris suteikia vaikams regionuose galimybę gauti ikimokyklinį ugdymą.
„Nes kuo vaikai anksčiau gali lavintis – tuo daugiau jie pasiekia gyvenime. Būtent taip prezidentas supranta teisingumą socialinėje srityje: kaip užtikrinimą, kad kiekvienas žmogus turėtų lygias galimybes siekti savo tikslų, galėtų gyventi oriai – ir, kas itin svarbu, savarankiškai“, – pažymėjo jis.
Stiprins draugystę užsienyje
Antrą kadencijos pusę, R.Jasiulionio teigimu, G.Nausėda toliau stiprins sudėtus labai svarbius atskirties mažinimo pagrindus, o kartu plės temų, kuriose prezidento komanda bus itin aktyvi, ratą.
„Prezidento prioritetas vidaus politikoje vidaus politikoje – tolesnis atskirčių mažinimas. Šalies vadovas yra pateikęs svarbių įstatymų projektus Seimui – nuo Teismų įstatymo iki pasiūlymų švietime, taip pat konstitucinio finansinės drausmės įstatymo pataisas, kuriems telks paramą Seime“, – aiškino prezidento patarėjas.
Tarp svarbiausių G.Nausėdos antrosios kadencijos pusės prioritetų, kaip nurodė R.Jasiulionis, – ir mokesčių sistemos teisingumo didinimas, šeimų padėties gerinimas bei neteisingumo mažinimas garantuojant viešąsias paslaugas.
Žadama, kad prezidentas skirs daug dėmesio „žaliosios“ temos aktualijoms.
„Lietuvos laukia sinchronizacijos su Vakarų Europos elektros tinklais finišo tiesioji, privalome didinti atsinaujinančios energijos pasiūlą, mažinti taršą. Prezidentas sieks, kad aplinkosauga taptų ne iniciatyvių žmonių grupių, o visos valstybės kasdieniu reikalu“, – pabrėžė R.Jasiulionis.
Pasak jo, užsienio ir nacionalinio saugumo politikoje šalies vadovas toliau nuosekliai telks partnerius.
„Per pirmąją kadencijos pusę tam pavyko sukurti labai tvirtus pagrindus. Turime strateginę partnerystę su Lenkija, turime sustiprėjusius ryšius su Prancūzija, turime labai artimą kontaktą su JAV, glaudžius ryšius su Rytų partnerystės šalimis – Ukraina, Moldova, Sakartvelu – kurios labai vertina Lietuvos paramą.
Prezidentas dės pastangas gilindamas ir plėsdamas šiuos santykius“, – tikino G.Nausėdos patarėjas.
Jo teigimu, 2023 metais Lietuvoje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas bus ir šio įdirbio rezultatas, ir paskata siekti dar tvirtesnių transatlantinių ryšių.
