Vincenta laikinai globoja anūką. Berniukas – vienos Vilniaus progimnazijos penktokas. Tiesa, jis nesimoko vienoje klasėje su bendraamžiais.
Vaikui paskirtas mokymas namuose, tačiau pagal susitarimą su progimnazijos vadovybe ne pedagogai eina pas mokinį, o jis – į mokyklą. Čia jam sudarytas individualus pamokų grafikas ir dalykai išdėstomi asmeniškai.
Vincenta džiaugiasi anūko pasiekimais: bendras pažymių vidurkis sukasi apie 8: „Be to, jis lankė „Smart Tech Academy“, šeštadienį apsigynė darbus, o birželio 19-ąją jam bus įteiktas diplomas.“
„Tačiau mokymosi pasiekimai neturi nieko bendra su elgesiu“, – atsiduso progimnazijos direktorė.
Ilgai galvojusi ji nusprendė mokyklos auklėtiniui suteikti dar vieną šansą: „Dar kartą pabandysime, bet šįkart – tik iki pirmo incidento.“
Veržėsi iš kabineto ir laužė spyną
Direktorės kantrybės taurė persipildė balandžio 26-ąją. Tądien išėjęs po individualios pamokos į koridorių penktokas išvydo berniuką, žaidžiantį tenisą.
„Anūkas jam pradėjo trukdyti, todėl šis įspėjo: „Gausi per galvą.“ Mano anūkas atšovė: „Tai duok.“ Tas dukart trenkė anūkui rakete per galvą. Maniškis atėmė raketę ir pradėjo vytis. Kaip tik tuo metu pasirodė direktorė, ji sučiupo anūką ir pradėjo tempti į kabinetą. Man paskambino socialinė darbuotoja, kai atvykau į mokyklą, anūkas buvo raudonas iš pykčio“, – pasakoja Vincenta.
Direktorė sakė, kad įniršio priepuolio ištiktas penktokas, norėdamas ištrūkti ir atsimokėti berniukui, su kuriuo susipyko, laužė jos kabineto durų rankeną. Jo niekaip nepavyko nuraminti.
Todėl direktorė iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. Vaiko būklę įvertinę medikai išvežė jį į Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę.
„Ten jį apžiūrėjusi gydytoja ne tik neguldė į ligoninę, bet net vaistų neskyrė“, – atkreipia dėmesį Vincenta.
Tikisi, kad būklė pagerės
Po šio incidento direktorė nusprendė atsižvelgti į auklėtinio sveikatos pažymoje įrašytą rekomendaciją namų mokymui. Toliau vaikas būtų mokomas ne mokykloje individualių pamokų metu, bet pedagogui atvykstant į namus.
Vincenta tai vadina izoliacija. „Taip, anūkas turi emocinį sutrikimą, jam pasireiškia pykčio priepuoliai, kai jis puola, mušasi, į nieką nereaguoja. Tačiau jie ištinka retai, be to, dažniausiai yra išprovokuojami būtent kitų vaikų elgesio. Lankomės pas psichologę, vaikas užrašytas pas psichiatrą ir tikimės, kad jo būklė gerės“, – kalba močiutė.
Ji pažymi, kad anūko klasės auklėtoja ir socialinė darbuotoja yra nuostabios ir palaikančios: „Tik direktorė užsispyrė ir nusprendė, kad vaiko į mokyklą neįleis, bus tik nuotolinis mokymas. Bet tai neteisinga.“
Daugiau nuolaidų nedarys
„Iki paskutinio incidento buvo nuostabi ir mokyklos direktorė, kol nepasakė, kad bus tik namų mokymas, – pastebėjo direktorė. – Mes trejus metus bandėme geranoriškai padėti vaikui, tačiau kyla incidentai, kurių metu negalime apsaugoti kitų vaikų. Mes neturime nei vyrų budinčių, nei nieko.“
Mes neturime nei vyrų budinčių, nei nieko.
Direktorė sako, kad mokykla ir taip labai ilgai gyveno šeimos problemomis: „Tačiau kitų bendruomenės narių saugumas man ne mažiau svarbus už to vieno vaiko interesus.“
Nors iš pradžių direktorė buvo kategoriška, po pokalbio su močiute nusprendė auklėtiniui suteikti dar vieną šansą: „Bandysime mokymo procesą jam organizuoti po pamokų, kai mokykloje nėra kitų vaikų. Be to, prašome, kad močiutė jį nuolat lydėtų.“
Jei elgesio problemos kartosis, ji neslepia: daugiau į kompromisus nesileis.
Sprendžia – ne direktorius
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pabrėžė, kad tokios situacijos – labai jautrios ir sudėtingos, mat nepasitenkinimas būna dvipusis: pretenzijų turi ir vaikų su specialiais poreikiais, ir sveikų vaikų tėvai.
Todėl įstaigų vadovams reikia būti labai diplomatiškiems ir atsargiai rinkti žodžius, vengiant tokių pasakymų kaip „paskutinis šansas“ ar pan.
„Juolab kad dėl vaikų mokymosi formų ir galimybių sprendžia ne įstaigų vadovai, o vaiko gerovės komisija, turinti veikti kiekvienoje įstaigoje. Be to, pasitelkti galima ir Pedagoginės psichologinės tarnybos specialistus, jei reikia – kreiptis į savivaldybę ar mūsų tarnybą. Čia negali būti nei ambicijų, nei šansų“, – pažymėjo E.Žiobienė.
