Interviu LRT.lt „valstiečių“ senbuvė neslėpė esanti nustebinta frakcijos kolegės Agnės Širinskienės elgesiu. R.Baškienė atviravo, kad tokio elgesio, kuriuo pasižymi jos frakcijos kolegė, nėra mačiusi per visus 14 darbo Seime metų.
Parlamentarė įsitikinusi, kad „valstiečio“ lyderio Ramūno Karbauskio verslo interesai Seime neturėtų būti tiriami. R.Baškienė opozicijai šiuo klausimu ir toliau siūlo kreiptis į teisėsaugą arba kitas atsakingas institucijas.
– Pradėkime nuo aktualijų. A.Širinskienė jus apskundė Etikos ir procedūrų komisijai (EPK) dėl galimo Seimo statuto pažeidimo, bet etikos sargai nutarė, kad jokių pažeidimų nepadarėte. Toks A.Širinskienės elgesys jus nustebino?
– Nustebino net labai. Aš pratusi rasti susikalbėjimą, jeigu yra kas nors neaišku. Skundus rašyti yra paskutinė išeitis. Vaikystėje, atsimenu, kai sakydavo, kad blogiausia būti skundiku, tai man nuo mokyklos laikų skundiko įvaizdis yra nelabai teigiamas.
A.Širinskienė iš tiesų nustebino. Nustebino tai, kad buvo net nesikalbama, o iš karto pateiktas trijų puslapių raštas Etikos komisijai. Politikos naujokė... Čia yra ne etikos, o procedūrų klausimas, nes ji mane skundė kaip pirmininkaujančią posėdžiui, kad aš neva pažeidžiau Statutą dėl to, kad nepaskyriau Teisės ir teisėtvarkos komiteto pagrindiniu komitetu, svarstant klausimą. Kolegė galėjo paklausti, mes būtume pasikalbėję ir tuo būtų viskas pasibaigę. Viliuosi, kad tai yra pamoka ir jai, ir kitiems kolegoms, kad klausimus reikia spręsti kitaip. Man gaila Etikos komisijos, kuri sugaišo ganėtinai daug laiko.
– Po EPK posėdžio sakėte, kad jums liūdna, jog „frakcijoje nerandama sprendimų ir dėl to yra trukdoma EPK“. Ar tai reiškia, kad „valstiečių“ frakcija nėra tokia vieninga, kokią matėme kadencijos pradžioje?
– Manyčiau, kad daug daugiau laiko skiriama esminiams įstatymams, darbotvarkių tvirtinimui, kai kurioms komisijoms, kurioms aš ne visada pritariu. Čia yra toks procedūrinis dalykas (A.Širinskienės skundas – LRT.lt), kuris, mano galva, neturėjo būti iš viso gvildenamas. Kai A.Širinskienė kreipėsi į EPK, aš apie tai informavau frakcijos seniūną ir vyliausi, kad frakcijos seniūnas pasistengs, kad tokių dalykų nebūtų, kad kolegos, Seimo nariai, surastų kalbėjimosi galimybę, bet frakcijos seniūno užimtumas, panašu, neleido tam skirti laiko.
– Jūs sutariate su A.Širinskiene?
– Pastaruoju metu aš su ja bendrauju labai mažai. Bendraujame dalykiškai. Daugiau bendrauju su frakcijos seniūnu. Taip, A.Širinskienė yra išskirtinė frakcijos narė. Pastebiu jos darbštumą, atsakingumą ir kartu tokį keistą charakterio bruožą – pyktį ir skundus – kurį per 14 metų sutinku pirmą kartą.
– Jūs pati toli gražu ne visada balsuojate taip, kaip frakcijos dauguma. Ar dėl to sulaukiate priekaištų iš frakcijos vadovo R.Karbauskio?
– Aš tikrai džiaugiuosi R.Karbauskio tolerancija ir gebėjimu suprasti, kad Seimo narys gali turėti savo nuomonę. Aišku, tą savo nuomonę pagrindžiame, paaiškindami, kodėl ji tokia.
Mano principinė nuostata – nepritariu naujų tyrimo komisijų sudarymui. Vienintelė komisija, kuriai aš pritariau, buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimas dėl verslo poveikio politikams. Po to vyliausi, kad atsiras nauji teisės aktai, kurie tos komisijos darbo pagrindu leis mums priimti atitinkamus sprendimus, kad nebūtų tokių negatyvių dalykų, ką nustatė NSGK. O kalbant apie visas kitas tyrimo komisijas, manau, kad yra tarnybos, atsakingos institucijos ir jos turi priimti sprendimus, o Seimas turi imtis įstatymų leidybos ir galvoti ne apie praeitį, kas įvyko ir kokios klaidos buvo padarytos, o susitelkti į ateitį ir į žmonių problemų sprendimą.
– Premjerui S.Skverneliui reikėjo Seime aiškintis dėl R.Karbauskio verslo interesų, žiniasklaidoje publikuojami tyrimai apie galimai neskaidrią „Agrokoncerno“ veiklą, opozicija dažnai užduoda aštrius klausimus šia tema. Galbūt šiam kontekste reikėtų padaryti išimtį ir sukurti Seimo tyrimo komisiją, kuri išanalizuotų padėtį žemės ūkio sektoriuje, vis iškylančias abejones dėl „Agrokoncerno“ veiklos skaidrumo? Gal viską išsiaiškinus, šioje temoje būtų padėtas taškas?
– Dėl tyrimo apie padėtį žemės ūkyje seniai buvo kalbėta. Pradžioje nenorėta sudaryti tyrimo komisijos, o dabar siūloma tyrimą perduoti Kaimo reikalų komitetui. Siūloma žemės ūkio klausimus tirti, nagrinėjant situaciją nuo 1991 metų. Mes matome „Agrokoncerną“, bet šalia yra ir kitos įmonės. Tačiau, kai pamatai tokį tyrimo laikotarpį, tai kyla klausimas, ką pakeisime, įvertinę, kas buvo 1991 metais. Kartoju, jeigu kažkam kažkas neaišku, tai yra atitinkamos tarnybos – Žemės ūkio ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra ir kitos – į kurias galima kreiptis. Joms duokime užduotį, suformuluokime klausimus ir tegul institucijos pateikia savo atsakymus.
Opozicija, nesurasdama kitų priežasčių, dėl ko dar kartą skirti dėmesio R.Karbauskiui, primena „Agrokoncerną“, kalba, kad įmonė kažką daro ne taip. Bet „Agrokoncernas“ šiuo atveju savo veiksmais – pažymomis, surengtomis spaudos konferencijomis – atskleidė savo poziciją įvairiais klausimais. Ir tai padarė ne R.Karbauskis, kuris yra akcininkas, bet „Agrokoncerno“ vadovai.
R.Karbauskis, ką pastebėjo ir premjeras savo atsakymuose, turi teisę susipažinti su slapta informacija. Kad gautum šį ypatingą leidimą – pati pildžiau tuos dokumentus, tai žinau – reikia užpildyti kalną dokumentų, tave ir tavo plačią giminę 3–4 mėnesius tarnybos tyrinėja, aiškinasi tavo sąsajas, ryšius. R.Karbauskiui toks leidimas išduotas, reiškia, nėra jokių abejonių dėl jo skaidrumo, jis nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.
– Tai jūsų patarimas opozicijai, keliančiai klausimus dėl „Agrokoncerno“ veiklos skaidrumo, būtų toks: „jeigu matote galimai neskaidrią veiklą, kreipkitės į prokuratūrą“?
– Taip, galima kreiptis į Generalinę prokuratūrą, į Valstybės saugumo departamentą. Pasitikime šiomis tarnybomis? Pasitikime.
– Grįžkime prie nuotaikų „valstiečių“ frakcijoje. Pastaruoju metu itin kritiškai „valstiečių“ sprendimus vertina frakcijos narys, NSGK vadovas Vytautas Bakas. Jis galėtų pasitraukti iš frakcijos?
– Kai frakcija yra išskirtinai didelė ir joje yra aktyvūs žmonės, reiškiantys vieną ar kitą poziciją, aš sveikinu R.Karbauskį, matydama, kad jis nesiima jokių sankcijų prieš kitokią nuomonę turintį žmogų.
V.Bakas yra labai pareigingas, atsakingas, stengiasi, kad mūsų valstybėje piktžaizdės būtų išoperuotos. Manau, kad V.Bakas niekur nesitrauks, o aktyviai, nebijodamas būti kai kada nesuprastu, kai kada – nelojaliu, dirbs toliau. Būtų neatsakinga, jeigu visi, kaip šapeliai, plauktų pasroviui. Mūsų frakcijoje demokratijai leidžiama plėtotis. Kitose frakcijose matau karinę parengtį ir jų susitelkimas vienu ar kitu klausimu kartais būna labiau drausmingas negu mūsų frakcijoje.
Mūsų frakcijoje labai reikalinga ir A.Širinskienė, ir V.Bakas. Gaila, tikrai gaila Povilo Urbšio. Jis buvo labai aktyvus, padėjo rinkimų kampanijos metu suburti komandą, programą rašė ir jo labai trūks.
– Neseniai valdančiąją koaliciją tam tikra bendradarbiavimo forma papildė „tvarkiečių“ frakcijos nariai, tačiau, kaip parodė kai kurie balsavimai, pavyzdžiui, neatmestas prezidentės veto dėl partijų finansavimo tvarkos pakeitimo, priimti sprendimus balsų pritrūksta. Gal vertėtų grįžti prie derybų dėl bendradarbiavimo su LLRA-KŠS?
– Neneigiu tokios galimybės. Natūralu, kad su Lenkų rinkimų akcija galima kalbėtis ir reikia kalbėtis. Anksčiau toks pokalbis yra buvęs. Taip, jie išreiškė pageidavimą dalyvauti valdančioje daugumoje vyriausybės sudėtyje. Kitaip negu „Tvarka ir teisingumas“. „Tvarkiečiai“ neatėjo į valdančiąją daugumą. Yra susitarimas, kad jie nėra opozicinė frakcija, o yra mažumos frakcija, remianti valdančiosios daugumos koaliciją. „Tvarkiečiai“ laisvi savo sprendimuose [...], o Lenkų rinkimų akcijos kolegos kai kada ir dabar mus palaiko.
– Suprantu, kad LLRA-KŠS norėtų tam tikrų postų vyriausybėje. Ar dėl to verta derėtis su jais?
– Svarbu, kokie žmonės būtų siūlomi ir į kokias pozicijas. Mes galime kažką atiduoti, bet reikia, kad tai būtų specialistas, dėl kurio nekiltų problemų. Iššūkių vyriausybei yra labai daug ir mes esame atsakingi už vyriausybės darbą. Būtų derybos, būtų galvojama apie personalijas, personalijas teikia premjeras, jas tvirtina prezidentė, taigi viską reikėtų suderinti, bet neatmetame tos galimybės (derėtis su LLRA-KŠS dėl jų prisijungimo prie koalicijos – LRT.lt), nes tai leistų lengviau dirbti.
Reikia atsiminti ir tai, kad artėja prezidento rinkimai. Pagal Konstituciją, išrinkus prezidentą, vyriausybė grąžina įgaliojimus, o naujasis prezidentas ją patvirtina. Taigi ir čia gali būti nelengvas etapas, kurio metu gali tekti kai kuriuos ministrus keisti.
– Šis Seimas išdirbo daugiau negu pusę kadencijos. Kaip vertinate parlamento pirmininko Viktoro Pranckiečio darbą? Ar jūs Seimo pirmininko pareigose būtumėte pasirodžiusi geriau?
– Atsisakiau pasiūlymo būti Seimo pirmininke kadencijos pradžioje ir labai džiaugsiuosi, kad profesorius V.Pranckietis atėjo į šias pareigas. Jis labai greitai užaugo kaip Seimo pirmininkas.
V.Pranckietis greitai viską perprato gal dėl to, kad yra iš akademinės bendruomenės, gal dėl to, kad yra daug dirbantis, daug skaitantis žmogus. Šiandien su juo dirbame ranka rankon. Jis daugiau rūpinasi užsienio politika, susitikimais su diplomatiniu korpusu, pats vyksta į delegacijas, atstovaudamas Seimą, tinkamai komunikuoja, puikiai mokėdamas kelias užsienio kalbas. Manau, kad V.Pranckietis, kaip Seimo vadovas, pasiteisino. Aš daugiau užsiimu organizaciniais parengiamaisiais darbais, o V.Pranckiečiui telkti Seimą, manau, sekasi neblogai.
– Apie V.Pranckietį teko girdėti ir tokių nuomonių, kad jis yra „per minkštas, per silpnas“, o Seimui, kurio įvaizdį būtina pagerinti, reikia tvirtesnės rankos. Pritariate?
– Kaip žmonės mus įvertino? Reitingas – 4,6 procento. Mažas. Kadencijos pradžioje pagalvojau: ateina mūsų komanda, tikrai pasistengsime padaryti taip, kad reitingai kiltų. Žmonės nepasitiki Seimu, nors darome gerus darbus ir jų padaryta iš tikrųjų daug. Bet kažkodėl tie juoduliukai – kaip šaukštas deguto medaus statinėje.
V.Pranckietis turi stuburą ir ne kiekvieną kartą pasiduoda įkalbinėjimams elgtis kažkaip kitaip. Jo privalumas – jis taikus žmogus, o taikus – nereiškia, kad silpnas. Kur kas geriau toks negu piktas ir skundikas. V.Pranckietis į Seimo pirmininkus pasiūlytas valdančiosios daugumos, todėl neša atsakomybę už valdančiąją daugumą. Atsimenu, kaip valdančiajai daugumai ir savo vadovui nepakluso Vydas Gedvilas ir kas atsitiko? Jo Seimo pirmininko pareigose neliko. Šiuo atveju manau, kad V.Pranckiečiui tai negresia. Jis geba sutelkti valdančiąją daugumą ir rasti sprendimus su opozicija.
– Seime pradedamas svarstyti biudžeto, kuris yra priešrinkiminis, projektas. Kaip galvojate, ar šis periodas bus itin sunkus valdantiesiems? Konservatoriai jau užsiminė, kad gali nepritarti biudžetui.
– Taip, visada biudžeto svarstymas tampa atsakingu darbu. Jeigu jo nepriimsime, būtų labai baisu. Kodėl? Mes padarėme nepaprastai daug reformų, kurias žmonės pajaus. Kai opozicija sako, kad mes nieko nepadarėme, aš labai laukiu kitų metų, nes vaiko pinigai, neapmokestinamas pajamų dydis, minimali alga, šalpos išmokos, pensijų indeksavimas, parama būstui, mokesčių sumažinimas ir sujungimas papildys žmonių pajamas. Biudžetas tikrai įtemptas, nes norisi visiems duoti – medikų algoms, švietimui, valstybės tarnybos pertvarkai. Viliuosi, kad tiek „Tvarka ir teisingumas“, tiek mums kai kada pritarianti Lenkų rinkimų akcija, tiek ir pavieniai Seimo nariai matys atsakomybės klausimą, nes biudžeto nepriėmimas būtų graudus pajuokavimas.
– Tikite, kad opoziciją galima įkalbėti palaikyti biudžetą?
– Netikiu, kad konservatorius įkalbėsime. Kai kuriuos liberalus, manau, galima įtikinti, ypač tuos, kurie išrinkti į Seimą vienmandatėse apygardose ir neša didesnę atsakomybę. Taigi viliuosi, kad biudžetas bus priimtas ir lauksime, kad žmonės pastebėtų pokyčius. Šiandien mes tikrai pralošėme tą komunikacinį laikotarpį, nesugebėję patys papasakoti, pristatyti savo darbus. Galbūt mažai dirbame su žiniasklaidos atstovais, su regionine spauda.
– Pakalbėkime apie pasiruošimą rinkimams. Ar T.Tomilinas, jūsų manymu, būtų tinkamas „valstiečių“ kandidatas į Vilniaus merus?
– Kiekvienas žmogus yra tinkamas kandidatas. Kiekviena partija nori, kad žmogus, kurį deleguoji būti kandidatu, turėtų atvesti partijos sąrašą, kad taryboje būtų partijos žmonių. T.Tomilinas yra veiklus, šaunus, bet jam dar reikia augti. Partijoje bus svarstomos ir kitos kandidatūros.
– Turite savo favoritą, kuris, jūsų manymu, būtų geriausias „valstiečių“ kandidatas į Vilniaus merus?
– Aš Vilniuje savo favoritą turiu – V.Sinkevičius. Ne seniukus reikia rinkti. Jie yra garbingi, turi patirties. Kai kas galbūt mato, kad neturi jaunesnių, tai renka vyresnius. Dėl amžiaus diskriminacijos, aišku, nedarysime, bet V.Sinkevičius turi jaunatvišką entuziazmą, geba spręsti įvairius klausimus. Ar partija jį patvirtins kandidatu? Ar jis pats sutiks? Tai yra neatsakyti klausimai.
– Kodėl „valstiečiai“ delsia paskelbti savo kandidatą į prezidentus?
– Svarstome. Tokius atsakingus sprendimus gali priimti partijos suvažiavimas. Suvažiavimas planuojamas sausio mėnesį. Mes partijoje atsakingai apie tai galvojame. Nebijau to pasakyti – tikrai manau, kad S.Skvernelis yra tinkamas kandidatas į prezidentus. Ar jis sutiks? Mes neturime atsakymo.
– Bet partija juk gali būti lanksti ir reaguoti į besikeičiančią situaciją. Matote, kad vis daugiau žmonių skelbia apie sprendimą kandidatuoti į prezidentus, o tarp jų yra ir galimų lyderių. Negalvojate, kad tylint gaištamas brangus laikas?
– Visaip būna. Politikoje kai kurie žmonės išsisemia, o mes galime tapti nauju vėju. Nemanau, kad gaištamas laikas. Svarbu nepraleisti visų terminų. Kandidatų dar laukia atsakingas darbas – surinkti 20 tūkstančių parašų. Be to, reikia turėti komandą, nes vienas žmogus to nepadarys. „Valstiečiai“ turi komandas visuose skyriuose.
– Ši Seimo kadencija jums yra jau ketvirta. Ar sieksite perrinkimo 2020 m. parlamento rinkimuose?
– Dar yra likę du metai, reikia padaryti likusius darbus. Ar aš nusivilsiu politika? Tokie dalykai, kai vienas politikas skundžia kitą, nuodija. Tada pagalvoji, o kam to reikia, jeigu nelieka idėjų, o tik dulkės? Aišku, jas galima nupūsti ir nekreipti dėmesio. Anksčiau dirbau savivaldoje – ketverius metus buvau Šiaulių rajono vicemerė. Buvau R.Karbauskio padėjėja. Taigi į politiką atėjau labai seniai ir tai dariau nuosekliai. Savęs be šios veiklos neįsivaizduoju. Iki pensijos man dar toloka. Nežinau, kaip bus, šiandien galvoju, kad per likusius dvejus kadencijos metus dar reikia parodyti rezultatą.
– Negalvojate apie kandidatavimą į Europos Parlamentą?
– Ne. Manau, yra jaunų, patyrusių, ir jaunų, ir patyrusių tuo pačiu, kurie gali kandidatuoti. Noriu likti čia, noriu pasidžiaugti savo šeima.
