„Iš tikrųjų Seimas tikriausiai turi užsiimti parlamentine kontrole. Tai, be abejo, svarbu, bet ne vienos įmonės ar vieno asmens tikriausiai tyrimu. Kai skaitai klausimus, kyla nusistebėjimas, ar iš tikrųjų reikia sudaryti komisiją, kad išsiaiškintume grūdų, trąšų ar žemės ūkio padėtį būtinai konkrečiai va dabar. Keliami keistoki klausimai“, – interviu Žinių radijuje kalbėjo R.Baškienė.
Jos nuomone, į tokius klausimus galėtų atsakyti atsakingos institucijos, pavyzdžiui, Konkurencijos taryba.
„Visumoje aš pati esu šalininkė ne tokių komisijų sudarymo, o kreipimosi į atitinkamas institucijas, kurios turi pateikti vienus ar kitus atsakymus į jiems kylančius klausimus“, – tvirtino R.Baškienė.
Jos teigimu, Seimo pavasario sesijos nereikėtų užversti papildomais darbais, kaip parlamentinių komisijų kūrimas, nes joje ir taip bus svarstoma daug klausimų.
Opoziciniams konservatoriams šią savaitę pavyko surinkti reikiamą parašų skaičių, kad būtų pradėtas parlamentinis tyrimas dėl žemės valdymo ir įsigijimo procesų Lietuvoje.
Iniciatyva gimė po to, kai paaiškėjo, kad valdančiųjų „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ naudojosi politiko sūnų, sesers, brolio, tėvo valdoma žeme ir galbūt apeina įstatymu nustatytą ribojimą vienam fiziniam arba juridiniam asmeniui valdyti ne daugiau kaip 500 hektarų.
Parlamentinį tyrimai daugiausiai palaiko konservatoriai, tačiau iniciatyvą parėmė ir keli liberalai, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos nariai.
Seime siūloma aiškintis, kurie fiziniai ir juridiniai asmenys Lietuvoje valdo daugiau nei 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės, nustatyti kiek žemės yra įsigijusios žemės ūkio, jo technikos ar trąšų prekybos įmonės.
Taip pat bus bandoma nustatyti, kaip žmonės ir įmonės apeina 500 hektarų ribojimą ir ar dabartinis teisinis reguliavimas yra pakankamas šiam ribojimui įgyvendinti. Be to, komisija aiškinsis, kaip plačiai paplitęs vekselių naudojimas žemės ūkyje ir kiek žmonių dėl to prarado savo žemę.
Komisija turės pateikti išvadą, kaip reikėtų keisti žemės įsigijimo ir valdymo politiką bei tai numatančius įstatymus.