„Sviestu košės nepagadinsi. Nėra ko baimintis žodžio „saugumas“, kodėl nenorima jo palikti?“ – stebėjosi komiteto narys Julius Sabatauskas.
„O kodėl mes nebijome neapibrėžtų sąvokų? Perteklinių žodžių galime daug įrašyti“, – nepalaužiamą valią demonstravo A.Širinskienė.
Panašiu būdu vykstant diskusijai visais klausimais, komitetas balsų dauguma pritarė siūlymui iš pataisų pašalinti žodį „saugumas“, paliekant tik sveikata ir gyvybė, bet įdėti „tiesioginis“ pavojus. Be to, komiteto nuomone, smurtu neturėtų būti laikomas vaiko žinių vertinimas.
„Tai – tie du žodžiai, dėl kurių ginčijamės antrą mėnesį, ir tai, ką mačiau komitete, pirmininkė A.Širinskienė, mano nuomone, labai tendencingai laikosi savo įsitikinimų ir net neatsižvelgia į vaiko teisių kontrolieriaus pastabas – rašytines ir žodines. Todėl net nežinau, kokie dar argumentai galėtų suveikti. Net bijau pagalvoti, kas bus išėmus saugumo sąvoką. Juk tai yra pagrindas kiekviename žingsnyje. Jei išimsime saugumo žodį, vaikas Lietuvoje liks visiškai neapsaugotas“, – taip situaciją po komiteto posėdžio įvertino organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetrienė.
Ji priminė, kad pernai sudegė du vaikai, kurie buvo užrakinti vieni namuose: „Jie lyg ir buvo palikti saugiai, tačiau mes netekome dviejų vaikų.“
R.Dičpetrienės nuomone, iš įstatymo pašalinus saugumo sąvoką tarnybų darbas bus paralyžiuotas.
„Kokią žinią siunčiame visuomenei?“ – retoriškai klausė R.Dičpetrienė.
Grėsmę ji įžvelgia ir siekyje smurtu nelaikyti vaiko žinių vertinimo: „Turime pagarsėjusią Žiežmarių istoriją. Tai reiškia, kad pedagogai kaip auklėjimo ir ugdymo priemonę galės naudoti psichologinį smurtą, jei vaikai blogai mokysis.“
J.Sabatauskas: „Tai yra toks valdymo stilius“
„Tai, ką šiandien padarė komiteto dauguma, tikrai nepagerins vaiko padėties Lietuvoje. Ypač svarbus aspektas buvo vaiko saugumas, kurį šiandien išbraukė iš įstatymo komiteto daugumos valia. Saugumas yra platesnė sąvoka ir tada, kai nėra tiesioginio pavojaus sveikatai ar gyvybei, gali atsitikti nelaimė. Lenkijos mergaičių žūtis pabėgimo kambaryje tai parodė. Čia gali būti tas pats. Į tokį aspektą neatsižvelgti yra ne tik klaidinga, bet ydinga ir pražūtinga“, – kalbėjo komiteto narys, socialdemokratas J.Sabatauskas.
Jo manymu, po tokių pataisų tarnyboms teks bėgti paskui nuvažiuojantį traukinį.
J.Sabatauskas neslėpė, kad kita nuomonė komitete jau senokai ignoruojama.
Į tokį aspektą neatsižvelgti yra ne tik klaidinga, bet ydinga ir pražūtinga.
„Į argumentus nesiklausoma jau seniai. Sugalvojami savo argumentai. Teisės ir teisėtvarkos komitete niekada nebuvo priimamos nuostatos, nesuderintos su Civiliniu kodeksu. Mes buvome tie sargai, kurie žiūri, kad teisinė sistema nebūtų iškraipyta, išbalansuota. Civiliniame kodekse saugumo sąvoka yra, vadinasi, čia ji privalo būti. Tačiau tai yra toks valdymo stilius, kai nesvarbi kitų nuomonė, tik mano. O mano nuomonė visada suderinta su vado. Tegyvuoja vienvaldystė“, – atsiduso J.Sabatauskas.
A.Širinskienė apie L.Kukuraičio „raudonas linijas“
Komiteto pirmininkė A.Širinskienė pažymėjo, kad teisė yra tiksli sritis, kurioje siekiama, kad visos sąvokos būtų maksimaliai apibrėžtos ir aiškios tiek šeimoms, kurių atžvilgiu įstatymas bus taikomas, tiek visoms tarnyboms.
„Saugumo sąvokos palikimas atvertų kelią interpretacijoms ir įstatymo netikslumui. Sveikatos sąvoka yra labai plati. Pagal Lietuvos teisės sistemą ji apima ne tik fizinę, bet ir psichologinę, netgi socialinę žmogaus gerovę. Staiga atsiranda saugumo sąvoka, kuri yra neapibrėžta. O neapibrėžtos sąvokos egzistavimas visuomenėje sukelia nerimą. Šeimos nesupranta, kas yra saugumo turinys. Todėl natūralu, kad kyla neaiškumų, kuo skiriasi saugumas nuo tos labai plačiai suprantamos sveikatos. Šiuo atveju atsisakėme saugumo sąvokos, palikdami sveikatos, sakydami, kad sąvokos savo esme yra tapačios“, – aiškino A.Širinskienė.
Ji priminė, kad per klausymus buvo paprašyta psichologų apibrėžti saugumą: „Bet jie pasakė, kad to padaryti neįmanoma, nes psichologijoje yra labai daug srovių, kurios saugumo sąvoką supranta savaip.“
Kiek suprantu, ministras raudonas linijas supranta kaip diskutuotinus klausimus, taigi, čia yra raudonų linijų sąvokos klausimas.
Teisės ir teisėtvarkos komitete daugumos narių balsavimu buvo pritarta abiem – ir R.Karbauskio, ir Vyriausybės bei kai kurių Seimo narių projektiniams pasiūlymams.
Pagrindinis komitetas pataisų svarstyme yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas. „Jis turės sujungti abu (R.Karbauskio ir Vyriausybės – red. past.) projektus“, – sakė A.Širinskienė.
Ji įsitikinusi, kad tai padaryti įmanoma. Priminus, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis brėžė raudoną liniją būtent prie tų siūlymų, kuriems komitete ketvirtadienį buvo pritarta, A.Širinskienė nesutriko: „Kiek suprantu, ministras raudonas linijas supranta kaip diskutuotinus klausimus, taigi, čia yra raudonų linijų sąvokos klausimas.“
Vadovė dar turi vilčių
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Alina Jakavonienė nuogąstauja, kad priėmus R.Karbauskio pataisas ir R.Dagio siūlymus įstaigoms teks didesnė įrodinėjimo našta, kad vaikui buvo realus ir tiesioginis pavojus, nors praktikoje pasitaiko, kad realaus pavojaus nėra, bet netiesioginis yra.
„Vyks svarstymai ir tikimės, kad sprendimai bus priimti visais atvejais vaiko naudai ir tam, kad atsakingos institucijos galėtų įgyvendinti tai, kas bus priimta Seime“, – sakė A.Jakavonienė.
Komitetuose Vaiko teisių pagrindų įstatymo pataisos bus svarstomos ir kitą savaitę. Seime pataisų projektas turėtų atsidurti vasario 12 dieną.
Bus du viename?
Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė prieš savaitę pataisų klausymuose išreiškė viltį, kad išdiskutavus visas siūlomas pataisas pavyks išrinkti, kas geriausia vaikui ir šeimai: „Tikiuosi, kad pavyks sujungti. Mėginsime parengti ir įregistruoti iki numatomo svarstymo Seime.“
R.Karbauskio pataisos sulaukė aštrių replikų ir opozicijos kritikos, tačiau sausio 15 dieną Seime joms buvo pritarta po pateikimo. Balsavime dalyvavo 94 Seimo nariai: 54 pasisakė už, 29 – prieš, 11 susilaikė.
Tai – jau trečias Seime įregistruotas įstatymo pataisų projektas. M.Puidoko pataisos dėl prieštaravimo Konstitucijai bent keturiose vietose Seimui svarstyti teikiamos nebebus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtoms, Vyriausybės pateiktoms pataisoms buvo pritarta gruodį. Tolesnis jų svarstymas nukeltas į Seimo pavasario sesiją.
R.Karbauskis yra sakęs, kad Vyriausybės pasiūlytas įstatymo pataisų projektas jam patinka. Tačiau politikas mano, kad sujungus abu projektus bus gautas dar geresnis rezultatas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, lygindamas R.Karbauskio siūlymus ir Vyriausybės parengtas pataisas, raudonas linijas brėžia ties sąvokomis „tiesioginis“ pavojus, ties žodžio saugumas atsisakymu, paliekant tik pavojų sveikatai ir gyvybei, dėl įpareigojimo pranešėjams apie galimą smurtą prieš vaiką pranešti tik „įsitikinus vaiko teisių pažeidimu.“
Kitas diskutuotinas momentas, ministro nuomone, yra pataisomis siekiama įtvirtinti galimybė vaiką iki 6 metų palikti be priežiūros.
Seimo Teisės departamentas R.Karbauskio pataisose rado nemažai trūkumų.