Narių tam, kad Lietuvoje būtų įsteigta nauja partija, R.J.Dagio tikinimu, užteks. Steigiamąjį suvažiavimą planuojama surengti vasario 8 dieną.
Politikas leido suprasti, kad į partiją, be jo, įstos ir kitų parlamentarų, tačiau jų pavardžių nepasakė.
„Pamatysit netrukus. Būtų nekorektiška man pasakyti anksčiau, negu jie patys nori tą pasakyti“, – 15min komentavo jis.
Klausiamas, ar susikūrus partijai dar šios kadencijos Seime gims ir nauja frakcija, R.J.Dagys atsakė mįslingai.
„Aš manau, visaip gali būti, nes žmonių, ieškančių savęs, su panašia pasaulėžiūra, yra nemažai. Kaip jie apsispręs, kaip čia bus – pamatysim“, – dėstė jis.
Ragina neskubinti įvykių
Sąjungos „Santarvė ir gerovė“ bendraminčiai, pasak R.J.Dagio, palaiko glaudžius ryšius su LKDP, ir jei partiją įsteigti pavyks, planuoja su šia jėga bendradarbiauti artėjančiuose Seimo rinkimuose. Bet esą įvykiams nereikėtų užbėgti už akių.
-
R.J.Dagys teigia padėsiantis kurtis naujam judėjimui, bet neatskleidžia kokiam
-
G.Nausėdos rinkimų štabo strategas – prezidentą ir naują krikdemų partiją siejanti gija
-
Naują partiją buriantis V.Sinica: „G.Nausėda virvelių netampo“
-
Į politinę areną žengia su nacionalistiniu šūkiu „Pakelk galvą, lietuvi!“
-
Valdančiųjų nesėkmė atmetant prezidento veto: kaip R.J.Dagys sumėtė pėdas
„Dar iki šito mes tikrai nepriėjom. Mes esame gavę jų pasiūlymus, draugiškai priėmėm, kad iš principo rinkimuose mes turėtume eiti kartu. O kokia forma...
Partija dar neįsteigta. Kai ji bus patvirtinta, tada ir galima bus kalbėt. Kam dabar reikalingos spėlionės. Po vasario 8 dienos bus viskas matyti. Mes iki šiol be didelės reklamos tuos dalykus darom, kuriam, telkiam žmones ir sėkmingai tas eina. Nevarykim vežimo prieš arklį“, – ragino R.J.Dagys.
Tačiau sąjunga „Santarvė ir gerovė“, panašu, minėtos patarlės nepritaikė kurdama rinkimų programą, kuri, pasak parlamentaro, jau beveik baigta.
„Kitą savaitę ją atiduosim visiems mūsų steigėjams, kad jie pareikštų pastabas. Šią savaitę planuojam ją baigti derinti ekspertų lygyje ir tada žmonės galės pamatyti plačiai, ne tik ekspertų ratas“, – dėstė R.J.Dagys. Jo teigimu, programą kuria daugiau nei penkiolika asmenų.
Laukia partnerių
LKDP pirmininkas Eligijus Dzežulskis-Duonys planų į Seimą pretenduoti surėmus pečius su nauja konservatyvios pakraipos partija neatmetė.
„Yra keli keliai. Vienas variantas, kad [veikiama Krikščioniškosios demokratijos] partijos pagrindu, kitas, kad steigiamas šalia naujas politinis darinys, ir paskui jie abu susijungia“, – 15min nurodė jis.
O kaip bus, esą priklausys nuo to, ar susikurs ta naujoji partija.
Mes turim daryti suvažiavimą, bet dabar lūkuriuojam partnerių, jų sprendimo.
„Mes turim daryti suvažiavimą, bet dabar lūkuriuojam partnerių, jų sprendimo – ar mes darom bendrą suvažiavimą, ar jie atskirą, ir paskui mes jungiamės“, – aiškino E.Dzežulskis-Duonys.
Naują partiją, jo įsitikinimu, sukurti nelengva: „Veiklių žmonių Lietuvoje apskritai nėra daug, sugebančių, susigaudančių veikti. O tie, kurie yra veiklūs, susigaudantys, daugiau mažiau nori veikti politiškai, yra išsiskirstę po esamas partijas. Taip kad čia neišvengiamai reikia arba ištraukti juos iš kitų partijų, arba ieškoti naujų, tik juos labai sunku rasti ir įkalbėti.“
Kurdama rinkimų programą, LKDP nelaukia, kol nauja partija bus įsteigta ir kuria savo. Ją, anot E.Dzežulskio-Duonio, padeda rašyti ekonomistas Raimondas Kuodis, mokslininkas Boguslavas Gruževskis, filosofas Alvydas Jokubaitis ir kiti aktyvūs visuomenės veikėjai.
„Tai žmonės – jų yra ir daugiau, – kurie norėtų, kad tokia politinė jėga realiai veiktų ir kad pavadinimas atitiktų programą“, – paaiškino LKDP pirmininkas.
Siūlo „vidurio kelią“
Klausiamas, kuo jo vadovaujama partija politiniame lauke išsiskiria, E.Dzežulskis-Duonys atsakė: „Kokios yra Lietuvos bėdos? Buvom kolektyvizmo priespaudoje ir prievartoje, puolėme į individualizmą, liberalizmą [...]. O krikščioniška demokratija yra vidurio kelias tarp to kraštutinio kolektyvizmo – socialistai, komunistai – kitoj pusėj liberalai, konservatoriai. Tai mes per vidurį. To vidurio kelio realiai ir nebuvo Lietuvoje niekada. Gal ateina metas žmonėms pradėti suvokti – visada yra geriausia vidury laikytis. Graikų filosofija sako – aukso vidurys yra tarp vieno ir kito. Tuo ir išsiskiriam.“
To vidurio kelio realiai ir nebuvo Lietuvoje niekada.
„Yra toks dalykas kaip bendras gėris – sąlygų ir institucijų visuma valstybėje, kuri leistų visiems žmonėms ir jų grupėms įgyvendinti savo asmeninius tikslus, kiek jie neprasilenkia su bendrąja gerove. Paskui – teisingumo klausimas. Solidarumo, asmens orumo klausimai. Visa tai yra krikščioniškos demokratijos politinė darbotvarkė“, – pridūrė partijos lyderis.
LKDP, Teisingumo ministerijos duomenimis, pernai spalį turėjo 2012 narių.
