Kaip pabrėžė europarlamentarė, putinizmas – gilus ir apraizgęs visą pasaulį. Todėl labai svarbu rasti priešnuodžių režimo propagandai ne tik Rusijoje, bet ir kitose šalyse, tarp kurių ne tik turtingos Europos valstybės, bet ir Afrikos, Pietų Amerikos bei kitos šalys.
Ukrainos palaikymą, bendrijos senbuvių nuovargį dėl ES plėtros, diktatūrų pavojų Europai, karo Ukrainoje iššūkius ir kitus aktualius klausimus R. Juknevičienė aptarė diskusijoje, kurią moderavo Vilniaus universiteto (VU) profesorius Andrius Vaišnys.
Kokios nuotaikos skirtingose ES šalyse
Lietuvoje ne itin domimasi Europos Parlamentu, nors ši institucija, R. Juknevičienės žodžiais, – viena svarbiausių ES politikos virtuvių, kurioje bręsta svarbūs politiniai sprendimai. Iš 705 EP narių, tarp kurių yra įvairiausių partijų atstovų, galima pajausti, kuo iš tiesų gyvena bendrijos narės ir kokios nuotaikos skirtingose ES šalyse.
„Laikysenos dėl Rusijos, karo Ukrainoje klausimais Europos Parlamentas šiandien yra flagmanas iš ES institucijų. Rezoliucijos priimamos absoliučia balsų dauguma, nes pagrindinėse politinėse grupėse mąstoma panašiai“, – sakė R.Juknevičienė.
Dabar yra mūsų valanda
Kaip pabrėžė europarlamentarė, šiandien ypač svarbus ir girdimas latvių, lenkų, lietuvių žodis, kitaip, nei buvo iki karo: „Iki karo irgi buvome girdimi, ypač Navalno nuodijimo, Baltarusijos revoliucijos klausimais, tačiau dabar mūsų valstybės ypač girdimos. Dabar yra mūsų valanda“.
Karas Ukrainoje išryškino kai kurių didžiųjų valstybių nesugebėjimą įžvelgti, kas iš tiesų yra Putinas, Kremlius. Ir jeigu 2000-2005 metais dar buvo galima suprasti bandymus įtraukti režimą į normalių valstybių politinius procesus, po 2014 metų Krymo aneksijos ir pradėto karo prieš Ukrainą tokia politika buvo nebepateisinama.
„Dėl to šita „mūsų valanda“ yra ir skaudi, – pripažino Lietuvos atstovė EP. – Vis dėlto nesugebėjome laiku įtikinti didžiųjų valstybių Rusijos grėsme. Turime stengtis padaryti viską, kad panašios klaidos nepasikartotų“.
Požiūris, kad Rusija nesikeis, naudingas Putinui
Kaip matome, sankcijos ir kiti sprendimai derinami ne tik ES, bet ir su JAV, Didžiąja Britanija, nepaisant Brexito, kuris ES buvo itin skaudus, taigi Rusija tikslo suskaldyti Vakarus nepasiekė.
Tačiau išryškėjo kitas svarbus požiūrių skirtumas klausimu, kuris R. Juknevičienei atrodo ypač svarbus: kokia bus Rusijos ateitis?
„Net ir Lietuvoje yra skirtingų nuomonių, nors vyraujanti – kad Rusija bus visuomet tokia pat, kaip dabar baisi, kad Rusijoje neįmanoma demokratija, neįmanomi pokyčiai. Ir šitas požiūris labai naudingas Putinui bei visiems, panašiems į jį, – įsitikinusi R. Juknevičienė, – nes tokiu atveju karas niekada nesibaigtų“.
Jeigu Ukraina nugalės, o EP narė tuo tiki, Rusiją reikės keisti: „Antraip Europos kontinente turėsime režimą, kuris išsilaižęs žaizdas, kad nesugebėjo užimti Ukrainos, o tik, tarkim, atsiplėšė jos gabalą, atsigaus, ir visi vėl turėsime iššūkį po 5-10 metų. Gal mūsų nebebus, bet mūsų vaikai, anūkai turės šitą bėdą“.
Europarlamentarės požiūriu, reikia nebijoti užkardyti šito režimo ir pasiekti, kad Rusijoje įvyktų didelės permainos: „Nesakau, kad rytoj, bet tikiu – įmanoma tai padaryti ir turėti kitokią Rusiją“.
Kaip atrodys Europa ateityje
Kaip apibendrino R. Juknevičienė, šiandien nebesiginčijama – Putinas geras ar blogas, kaip buvo anksčiau. Visi supranta, kad tai – blogis. Nėra nuomonių skirtumo dėl Ukrainos – visi yra už ją. Tačiau, kaip atrodys Europa ateityje, išlieka labai svarbus klausimas. Nuo to, kaip į jį bus atsakyta, priklausys visos ES, o ypač tokių mažų valstybių, kaip Lietuva, ateitis.
Paprašyta pakomentuoti Ukrainos narystės ES perspektyvas, R. Juknevičienė citavo Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen žodžius, ištartus Europos Parlamente trečiadienį, kad Ukraina yra ES ateitis: mūsų ateitis priklauso nuo Ukrainos, yra Ukrainos rankose, priklauso nuo Ukrainos pergalės.
Buvome pliki nuogi
„Mes Ukrainą remiam, nes mylime šią tautą ir suprantame, kad nuo 2014 metų jos žmonės gina ne tik mus, bet visą ES. Dar 2012 m., darbuojantis Krašto apsaugos ministerijoje, su amerikiečiais teko diskutuoti ir modeliuoti Rusijos planą atakuoti NATO per mus. Tuomet buvome pliki nuogi, NATO miegojo, su Rusija santykiai buvo visai kitokie. Jos agresija mums būtų buvusi tragedija. Dabar – tragedija Ukrainai, nors ji yra didžiulė ir gana gerai pasirengusi gynybai. Labai nukentėjusi, iškankinta, reikalinga investicijų, į ES Ukraina ateitų su visai kitu moraliniu užtaisu, nei ES gyveno iki šiol“.
Politinės apsaugos reikia jau dabar
Ar įmanoma Ukrainos narystė ES? Pasak europarlamentarės, šiandien dėl to vyksta labai didelė diskusija: „Mes esame pasisakę už tai, kad Ukrainai būtų suteiktas kandidatės į ES statusas. Dabar viskas yra Europos Komisijos, U. von der Leyen komandos rankose. Jie turi parašyti nuomonę Europos Tarybai, kur turės būti priimtas sprendimas“.
Didžiosios valstybės yra pavargusios nuo ES plėtros. Bet karas daug ką pakeitė. R. Juknevičienės žodžiais, Ukrainai politinės apsaugos reikia jau dabar.
„Mes bandom įtikinti Vakarų valstybes, kad tai būtina, ir kad nebegalime veikti pagal tas pačias procedūras. Labai bijoma, kad naujai ateinančios šalys gali blokuoti tam tikrus sprendimus, ir matome, kad taip vyksta. Pavyzdžiui, sankcijų klausimas turi būti priimtas 27 valstybių pritarimu ir, jei viena pasisako prieš, sprendimai nepriimami, kaip buvo Baltarusijos atveju, kai prieš balsavo mažutis Kipras“, – prisiminė EP narė.
R. Juknevičienės nuomone, reikia išlaikyti laipsniškumą, Ukrainai pasiūlyti statusą, kurį dabar turi, tarkim, Norvegija, nes karo alinamai šaliai ekonomiškai labai pasitarnautų didesnė integracija į ES.
Ukrainos klausimo svarstymas nagrinėjamas bendrame kitų narystės siekiančių valstybių kontekste. Vakarų Balkanų narystės ES klausimai giliai įklimpę, padėtis kai kuriose šalyse yra labai sudėtinga.
„Ukraina pralaužė ledus dėl ES plėtros ir tai bus svarbi aktualija šią vasarą. Labai norėtųsi, kad EP su savo sprendimais nepavėluotų“, – sakė Lietuvos atstovė EP.
Klausimų europarlamentarei buvo daugybė. Žmonėms rūpėjo, kur tos raudonos linijos, kurių Rusijai nebebus leidžiama peržengti? Kaip karas Ukrainoje atsilieps Žaliajam kursui? Kaip sumažinti Rusijos įtaką artėjantiems prezidento ir Seimo rinkimams? Kaip saugumo situaciją pakeis galima Suomijos ir Švedijos narystė NATO? Ką daryti su neveiksniomis Jungtinėmis Tautomis ir kt.
Sveikino konkurso „Mano Lietuva 2050“ laimėtojus
Diskusijos dieną europarlamentarų Rasos Juknevičienės, Andriaus Kubiliaus ir Liudo Mažylio biure sostinės Gedimino prospekte buvo atidaryta fotografijų konkurso „Mano Lietuva 2050“ paroda su įvairių šalies miestų gyventojų vizijomis apie mūsų šalį po 30 metų.
Pasak R. Juknevičienės, karo situacijoje, kai Ukrainoje ne tik už Lietuvą, bet ir visą Europos Sąjungą liejamas kraujas, dar svarbiau žvelgti į ateitį po karo, nors dar neaišku, kaip viskas baigsis.
Į parodą nuotraukos buvo siųstos iš visos Lietuvos. Jo nugalėtojai keliavo ar dar keliaus į Europos Parlamentą. Kaip sakė viena iš konkurso laimėtojų ponia Laima Petrauskienė, savo vizijos apie Europą po 30 metų ji niekaip kitaip negalėjo įsivaizduoti, kaip tik per Lietuvą, kuri, kaip tikisi ponia Laima, bus vystoma darniai.
„Manau, kad miestai augs, plėsis, bet išliks žali, Baltijos jūroje plaukios žuvys, nepaisant miestų plėtros bus išsaugota gamta. Visi gerai sugyvensime Europoje, bet nepamiršime ir savo kultūros, kalbos“, – savo vizija apie Lietuvą po 30 metų dalijosi viena iš konkurso laimėtojų.
Fotografijų parodą „Mano Lietuva 2050“ galima apžiūrėti EP parlamentarų R. Juknevičienės, Andriaus Kubiliaus ir Liudo Mažylio biure Vilniuje, 56 numeriu pažymėto namo pirmame aukšte, Gedimino prospekte.
