Trečiadienį Vyriausybė nusprendė nuo ketvirtadienio leisti mokyklose nuotoliniu būdu mokytis ir tiems mokiniams, kurie neturi sąlygų mokytis iš namų.
„Pradedame nuo mokytojo, klasės auklėtojo, daug reikšmės turės Vaiko gerovės komisija, kuri ir nuspręs, ar vienam, ar kitam vaikui reikalinga pagalba, kokia ji reikalinga, ar tiesiog padėti namuose, užtikrinti, kad būtų interneto ryšys, o galbūt reikia pakviesti vaiką į mokyklą ir saugioje aplinkoje prisijungti prie nuotolinių pamokų“, – po Vyriausybės posėdžio kalbėjo ministrė.
Anot J.Šiugždinienės, moksleivių pavežėjimu į mokyklas rūpinsis savivaldybės.
Ministrė priminė, kad kai kurie moksleiviai nuotoliniu būdu mokyklose mokosi ir dabar – tai vaikai, kurių tėvai neturi galimybės dirbti iš namų ir tuo pačiu prižiūrėti savo vaikų, pavyzdžiui, gydytojų, medikų vaikai.
J.Šiugždinienė pabrėžė, kad tie, kurie grįš į mokyklas, ne dalyvaus pamokose, o mokysis nuotoliniu būdu taip, kaip tai darytų namuose.
Ministrės teigimu, toks sprendimas neturėjo būti siurprizas mokyklų vadovams ar savivaldybėms, nes sprendimas buvo jau kuris laikas su jais derinamas.
„Kad toks sprendimas laukia, buvo žinoma dar gruodžio mėnesį“, – pabrėžė ji.
Paklausta, kaip atrodys nemokamas vaikų maitinimas mokyklose, jei jį reikės užtikrinti, pavyzdžiui, dviem vaikams, J.Šiugždinienė sakė, kad mokykloms ir dabar gerai sekasi organizuoti šį procesą.
„Šiuo metu tai vyksta, daugeliui mokinių, šeimų tiekiamas maistas pakete, jis netiekiamas valgykloje. Savivaldybės kontroliuoja, kaip užtikrinamas nemokamas maitinimas – ir šiandien tai vyksta“, – teigė politikė.
Jos vadovaujama ministerija trečiadienį paskelbė apie pagalbos priemonių paketą, skirtą kompensuoti mokymosi praradimus per pandemiją. Tam numatyta 7,5 mln. eurų.
Dalis lėšų bus skirta kompiuteriams ir interneto ryšiui.
„Šiandien žinome gana tikslų skaičių vaikų, kuriems trūksta technologijų, kompiuterių. Tai nereiškia, kad jie jų visai neturi, bet kai kurie naudojasi telefonais ar nelabai kokybiškomis planšetėmis“, – pabrėžė ji.
Kita dalis pinigų bus skirtos nuotolinėms konsultacijoms ir individualioms pamokoms mokyklose.
Trečiadienį ji nenorėjo svarstyti, kada moksleiviai gali grįžti į mokyklas ne nuotoliniam mokymui. Tai, anot politikės, priklausys nuo epidemiologinės situacijos.
Ji pabrėžė, kad apie tai kalbės ekspertų taryba.
„Tai priklausys nuo testavimo, vakcinacijos apimčių. Bet taip, mes turime planus, juos svarstome, kad mūsų nepasitiktų netikėtai situacija, kuomet mes jau galėsime grąžinti kažkurias grupes į mokyklas, tam norime būti pasiruošę“, – kalbėjo ji.
Teikti pagalbą nuotoliniu būdu karantino atveju besimokantiems vaikams ankstesnė Vyriausybė tinkamai nepasirengė, konstatavo ji.
„Tokiai situacijai nebuvo pasirengta, nebuvo parengtas priemonių planas pagalbai mokiniams, taip pat nebuvo numatytos lėšos naujoms technologijoms įsigyti ar papildomoms konsultacijoms, pamokoms teikti. Mes tą parengėme ir šiandien aš savo įsakymu tai patvirtinau“, – kalbėjo ji.
38 proc. namų ūkių sudaro vienas žmogus
Trečiadienį ministrų kabinetas leido vadinamuosius socialinius burbulus, kai vieniši žmonės palaiko kontaktus su viena šeima.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė Ramunė Kalėdienė trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė, kad dabar esame sudėtingame scenarijuje – atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų viršija 500 per 14 dienų.
Ji pabrėžė, kad kiekvienas kontaktų atlaisvinimas padeda plisti ligai, tad ir socialiniai burbulai kelia tokią riziką:
„Bet turime atsižvelgti į ypač svarbų sveikatos aspektą, tai yra psichologinę žmogaus sveikatą, kuri ne mažiau svarbi už fizinę.“
Ji vylėsi, kad žmonės išliks sąmoningi ir neturės kitų kontaktų už socialinio burbulo ribų – tokių kontaktų turėjimas draudžiamas Vyriausybės sprendimu.
„Nesakyčiau, kad yra mažos apimtys žmonių, nes, Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje apie 38 proc. namų ūkių sudaro vienas asmuo“, – paklausta, kodėl įteisinti vadinamieji socialiniai burbulai yra tokie nedideli ir ar ateityje jie galėtų būti didesni, sakė R.Kalėdienė.
Trečiadienį leisti dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkio artimi kontaktai, jeigu viename iš jų yra ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo ir (ar) jo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, globotiniai) arba nuolatinės priežiūros ir slaugos reikalaujantis asmuo.
Socialinius burbulus leista formuoti ne vienoje savivaldybėje, tai reiškia, kad leidžiama žmonėms judėti tarp savivaldybių.
Anot R.Kalėdienės, Lietuvoje po vieną gyvena ne tik pagyvenę asmenys, tai yra visokio amžiaus grupes apimanti problema.
„Tokius namų ūkius dažniausiai sudaro arba vienas žmogus, arba suaugęs žmogus su nepilnamečiais vaikais ar globotiniais, arba namų ūkiai, kuriuose yra neįgalus žmogus“, – kalbėjo ji.
