„Protestuodamas prieš liberalios valdančios daugumos pastangas suvaržyti mūsų frakcijos narių galimybes veikti Seime, suvokdamas savo atsakomybę formuojant šešėlinę Vyriausybę, stiprinant LVŽS struktūras, rengiantis artėjantiems savivaldybių rinkimams, nutariau pasitraukti iš Seimo“, – pranešdamas apie sprendimą atsisakyti mandato teigė R.Karbauskis.
Tiesa, visai netrukus jis prabilo iki antradienio dar duodantis valdantiesiems laiko jo paprašyti pasilikti dirbti Seime.
Vaikiškai tranko durimis?
VU profesorius Tomas Janeliūnas tikina, kad jei R.Karbauskio pareiškimas nėra tiesiog šantažas, tokiu atveju, jis elgiasi vaikiškai ir tiesiog daužo durimis.
„Sunku įsijausti į R.Karbauskio argumentus, bet gali būti, kad jis iš tikrųjų pajuto, jog tas vaidmuo, kuris galėtų jo laukti kaip opozicijos vadovo, lyderio ar frakcijos seniūno, jam nesuteikė politikoj nei pasitenkinimo, nei rezultato. Ir iš tokio ganėtinai chaotiško veiksmo pirmosiomis Seimo dienomis galime pastebėti nelabai adekvatų reagavimą į tai, kaip esant opozicijoje reikėtų jam elgtis“, – komentavo T.Janeliūnas.
Anot jo, R.Karbauskis greičiausiai tiesiog apsisprendė, kad jam darbas opozicijoje – ne prie širdies.
Bet ar tai nėra logiškas sprendimas, vertinant, kad valdantieji nepaskyrė LVŽS atstovo į Seimo pirmininkės pavaduotojus? T.Janeliūnas mano, kad ne.
„Man atrodo šiek tiek vaikiškas reagavimas. Tikrai nėra jis adekvatus. Esant opozicijoje, natūralu, kad reikėtų derinti pozicijas su valdančiosiomis frakcijomis. Derinimo tikrai nebuvo atsisakyta, bet pats R.Karbauskis, matyt, nenorėjo derinti ir ieškoti galimų kompromisų. Tokia iš inercijos pozicija, kad kiti turi nusileisti tavo norams ir tavo valiai net jeigu tu esi jau mažumoje.
Tokia iš inercijos pozicija, kad kiti turi nusileisti tavo norams ir tavo valiai net jeigu tu esi jau mažumoje.
Tai nėra adekvati reakcija, o galiausiai ir rezultatas buvo toks, apie kokį perspėjo iš anksto Seimo pirmininkė. Bandymai reaguoti išeinant iš Seniūnų sueigos ir visaip kitaip rodyti nepasitenkinimą yra kažkaip keistai formuluojama. Juolab, kad konservatoriai linkę į kompromisų paieškas ir keis tuos Statuto pasiūlymus. Taigi čia kol kas matau tik iš vienos pusės perdėtą pasipiktinimą ir nelabai adekvatų elgesį“, – sakė T.Janeliūnas.
L.Kontrimas: yra du scenarijai
Tačiau politinės komunikacijos ekspertas, anksčiau dirbęs ir su Ramūnu Karbauskiu bei su LVŽS dalyvavęs Europos Parlamento rinkimuose Linas Kontrimas mano, kad R.Karbauskio išėjimas, jei išties nutars trauktis, gali baigtis dviem scenarijais.
„Manau, kad R.Karbauskis savo žingsniu radikaliai užaštrina pozicijos ir opozicijos konfliktą. Ir tas konfliktas gali turėti dvi pasekmes. Viena, kad likę vieni „valstiečiai“ Seime be jo pakriks ir po truputį, po vieną-kitą juos gali suminkštinti pasiūlymais ir malonėmis valdančioji dauguma.
Antras scenarijus gali būti toks, kad išėjęs iš Seimo R.Karbauskis turės visišką laisvę formuoti savo šešėlinę Vyriausybę. Antruoju scenarijumi mes galime pamatyti tai, ko Lietuvoje jau seniai nebuvo – stiprios opozicijos gimimą“, – aiškino L.Kontrimas.
Jis pripažino, kad šešėlinei Vyriausybei formuoti nebūtina atsisakyti Seimo nario mandato, tačiau politiniai sprendimai esą turi būti labai ryškūs ir kategoriški, kad apie juos kalbėtų žmonės, atkreiptų dėmesį.
„Jis pasirinko tokį sprendimą. Jis savo gyvenimo šeimininkas. Bet politiškai sakyčiau, kad abu scenarijai yra labai galimi. Kaip piliečiui, man labiau norėtųsi antrojo varianto, nes stipri opozicija pasitarnauja valstybės stiprinimui“, – sakė L.Kontrimas.
Pasak jo, naujoji koalicija galėjo nedviprasmiškai pasakyti, kad dabar bus ketveri jų valdymo metai ir tada visi suprastų jų nenorą skirti „valstiečių“ į Seimo valdybą. Tačiau jie žadėjo demokratiją.
Todėl L.Kontrimas svarsto, kad galbūt todėl LVŽS pirmininkas kartoja Algirdo Brazausko manevrus, kuris kadaise irgi partijai vadovavo nebūdamas nei Seime, nei Vyriausybėje.
S.Skvernelis perims lyderystę?
Visgi, jei tikisi išlikti dėmesio centre, R.Karbauskis turėtų pats tapti šešėlinio ministrų kabineto vadovu, o dabar jis šias pareigas numatęs dabartiniam premjerui Sauliui Skverneliui, įsitikinęs L.Kontrimas.
„Absoliučiai. Jei R.Karbauskis šitaip radikaliai kelia klausimą, tai jis turi drąsiai pasakyti, kad jis pats formuoja šešėlinę Vyriausybę. Ne kviestiniai rekrutuoti politiniai veikėjai arba pritarėjai, o pats partijos pirmininkas“, – teigė pašnekovas.
Jei R.Karbauskis šitaip radikaliai kelia klausimą, tai jis turi drąsiai pasakyti, kad jis pats formuoja šešėlinę Vyriausybę.
T.Janeliūno vertinimu, R.Karbauskiui išties pasitraukus iš Seimo, S.Skvernelio vaidmuo bet kokiu atveju tik stiprės.
„Labiausiai tikėtina, kad jeigu to norės S.Skvernelis, tai jis gali tapti pagrindiniu lyderiu ir frakcijoje, ir partijoje. Tai galėtų būti logiška, nes jis ateina ir su Vyriausybėje suformuota komanda. Tas valdžios partijoje perdavimas galėtų būti visiškai logiškas. Kita vertus, kol kas neaišku, kiek pačiam S.Skverneliui tai yra svarbu, įdomu ir ar jis tikrai nori tos pozicijos. Jei taip, tai nelabai kils klausimų, kas užima R.Karbauskio vietą“, – teigė VU profesorius.
-
„Valstiečiai“ paegzaminuoti I.Šimonytės nepanoro: susitikimas truko 20 sekundžių
-
Ramūnas Karbauskis traukiasi iš Seimo: viliasi, kad naujoji valdžia nusileis
-
Reakcijos į R.Karbauskio sprendimą: G.Paluckas netiki, kad pasitrauks, Seimo pirmininkė nesupranta motyvų
-
R.Karbauskio sprendimą trauktis iš Seimo S.Skvernelis vadina drąsiu ir principingu, pats žada imtis lyderystės
