„Partijos frakcija palaikė sprendimą: du susilaikė, visi kiti balsavo už“, – antradienį po frakcijos posėdžio Seime žurnalistams sakė R.Karbauskis, tačiau neatskleidė susilaikiusiųjų pavardžių, tikino, kad tai – neetiška.
„Jeigu visuomenė šituose rinkimuose neparodys pasitikėjimo Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, balsuodami dėl mūsų kandidato prezidento rinkimuose ir Europos Parlamento rinkimuose, mes neįsivaizduojame, kaip galime toliau likti valdančioje daugumoje“, – apie frakcijos sprendimą kalbėjo seniūnas.
Jeigu mūsų kandidatas nepateks į antrąjį turą, tai akivaizdu, kad tai būtų pralaimėjimas.
Teiraujantis, kaip suprantamas LVŽS pralaimėjimas rinkimuose, R.Karbauskis atsakė: „Prezidento rinkimų atveju, jeigu mūsų kandidatas nepateks į antrąjį turą, tai akivaizdu, kad tai būtų pralaimėjimas. Jeigu šnekėtume apie Europos Parlamento rinkimus, čia yra balsų skaičiai, procentai ir taip toliau. Dabar nesiimsiu to komentuoti.“
Jis Europos Parlamento rinkimuose teigė besitikintis trijų mandatų, tačiau tiesiai šviesiai neatsakė, ar turint du mandatus – daugiau nei dabar, bet, pavyzdžiui, mažiau negu kitos partijos – tai reikš pralaimėjimą.
R.Karbauskis prašė visuomenės išreikšti pasitikėjimą LVŽS ir šios daugumos darbais.
„Jeigu mus remiantis rinkėjas nesupranta, kad palaikymas tos partijos, kurią remia, yra mūsų darbų tęstinumo užtikrinimas [...], gali būti tokia situacija, kad visos valdžios grandys – ir Prezidentūra, ir Seimas – bus konservatorių rankose, – kalbėjo politikas. – Reikia mobilizuotis ir balsuoti už tą partiją, kurią jūs remiate, jeigu norite darbų tęstinumo.“
LVŽS vedlys nesutiko, kad keldamas sąlygas rinkėjams valstybę veda į politinę krizę, tikino, kad siekis pasitikrinti pasitikėjimą yra demokratiškas ir sąžiningas.
„Aš manau, kad tokios tragedijos, kokia ištiktų Lietuvą, jeigu konservatoriai būtų valdžioje, niekada nebuvo. Jeigu tragedija vadintume tai, kas buvo krizės metais, praskolinimas Lietuvos, baisūs dalykai, kurie vyko, jie atsikartotų dar baisesne forma, jeigu konservatoriai būtų valdžioj“, – dėstė R.Karbauskis.
Su rinkimuose kandidatuojančiais ekonomistu Gitanu Nausėda ar Seimo nare Ingrida Šimonyte, kuriam nors tapus prezidentu, jo manymu, nebūtų galimybės bendradarbiauti, nes jie esą turi sąsajų su partija – konservatoriais. Savo ruožtu LVŽS keliamas Saulius Skvernelis, R.Karbauskio teigimu, nėra šališkas.
„Mūsų kandidatas nėra daręs pareiškimų, kokius darė I.Šimonytė, kiek ji lojali Landsbergiui. Patys žinot, Saulius Skvernelis niekada nedarė pareiškimų, kiek jis lojalus partijai ar kažkam kitam“, – aiškino LVŽS lyderis.
Nei I.Šimonytė, nei G.Nausėda partijai nepriklauso, tačiau I.Šimonytę prezidento rinkimuose kelia konservatoriai.
LVŽS deleguotas Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pasitraukimo iš valdančiosios daugumo klausimu tikino, kad LVŽS yra įsipareigojusi piliečiams.
„Mes esame įsipareigoję rinkėjams įvykdyti savo programą“, – žurnalistams tepasakė jis.
Kalbėdamas apie pasitraukimą iš valdančiosios daugumos, Seimo narys, ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius R.Karbauskio idėjoms neprieštaravo.
„Man yra garbė dirbti Lietuvai. Aš tai dariau iki šitų pareigų, aš nesilaikau tų pareigų įsikibęs ir rasiu būdų, kaip dirbti valstybei ir nebūnant ministru. Aš tikiu mūsų kandidatu ir jo sėkme“, – žurnalistams dėstė jis.
Apie planą trauktis iš valdančiosios daugumos nesėkmės rinkimuose atveju V.Sinkevičius teigė sužinojęs iš R.Karbauskio: „Mes buvom su juo apie tai kalbėję. Po rinkimų turės būti partijos tarybos sprendimas.“
Viena iš per frakcijos posėdį vykusį balsavimą susilaikiusių „valstiečių“ Virginija Vingrienė žurnalistams teigė, kad taip pasielgė, nes jai nėra aišku, kas vadinama pralaimėjimu.
„Manau, kad tauta mums suteikė mandatą visai kadencijai ir mes turime eiti iki galo. Pasitraukimas yra nuėjimas lengviausiu keliu nuleidžiant rankas. Manau, kad neturėtume nuleisti rankų, nesvarbu, kokie rezultatai būtų“, – teigė ji, kurią cituoja BNS.
„Valstiečių“ koalicijos partnerių socialdarbiečių vadovas Gediminas Kirkilas tvirtino, kad „valstiečiai“ savo veiksmų su jais nederina.
„Ne, su mumis derinta nebuvo, jie čia savo vykdo reklaminę rinkimų kampaniją“, – antradienį Seime jis sakė žurnalistams.
G.Kirkilas neatmetė, kad „valstiečiai“ iš tiesų gali pasitraukti, tačiau tvirtino, kad jeigu būtų kuriama nauja valdančioji dauguma, be socialdarbiečių ji neapsieitų.
„Nė viena dauguma be mūsų negali išsiversti“, – sakė jis, cituojamas BNS.
Šiuo metu valdančiąją daugumą Seime sudaro LVŽS ir „socialdarbiečiai“. Bendradarbiaujama su „Tvarka ir teisingumu“. Tai bendrai sudaro 69 balsus iš 141. Taip pat valdančiuosius dažnai remia Lietuvos lenkų rinkimų akcijos- krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija.
Prezidento rinkimai, kuriuose dalyvauja LVŽS keliamas kandidatas premjeras S.Skvernelis, vyks gegužės 12-ąją. Europos Parlamento rinkimai – gegužės 26 dieną.
Pagal Vyriausybės įstatymą, išrinkus prezidentą, Vyriausybė, tą dieną, kai jis pradeda eiti pareigas, grąžina įgaliojimus. Vyriausybės įgaliojimai laikomi grąžintais, kai premjeras, ar jį pavaduojantis Vyriausybės narys, įteikia prezidentui raštišką pareiškimą.
Prezidentas priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol Vyriausybė iš naujo gaus Seimo įgaliojimus arba kol bus sudaryta nauja Vyriausybė.
Jeigu Vyriausybė įgaliojimų raštiškai negrąžina, prezidentas turi teisę dekretu pavesti Vyriausybei eiti pareigas bei skirti Vyriausybės narį premjerui pavaduoti, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė arba kol Vyriausybė iš naujo gaus Seimo įgaliojimus.
-
R.Karbauskis: jei S.Skvernelis pralaimės rinkimus, premjeru nebus
-
R.Karbauskio ultimatumas trauktis iš valdžios: savisauga ar endšpilis?
-
LVŽS kol kas nepalaimino R.Karbauskio scenarijaus: yra norinčių tęsti pradėtas reformas
-
„Valstiečių“ valdyba aptarė galimybę palikti daugumą, jei pralaimėtų rinkimus
Kai Vyriausybė grąžina įgaliojimus, prezidentas per 15 dienų teikia Seimui svarstyti įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės ministro pirmininko kandidatūrą. Kai Seimas pritaria jo kandidatūrai ir prezidentas paskiria ministrą pirmininką, jei ministro pirmininko pateiktoje ir prezidento patvirtintoje Vyriausybėje nepasikeitė daugiau nei pusė iki įgaliojimų grąžinimo dirbusių ministrų, Vyriausybė iš naujo gauna įgaliojimus veikti pagal Seimo anksčiau patvirtintą programą.
Jeigu Seimas nepritaria ministro pirmininko kandidatūrai, Vyriausybė privalo atsistatydinti.
