Anot R.Karbauskio, „kitoms valdžioms atrodė, kad aktyvus politikų, partijų narių, dalyvavimas valdymo struktūrose yra normalus ir savaime suprantamas dalykas“.
„Tuo tarpu mums atrodo, kad tokiu būdu pažeidžiami pamatiniai nepriklausomos bei objektyvios žiniasklaidos principai.
Tarptautinės organizacijos taip pat pabrėžia išskirtinių skaidrumo ir nepriklausomumo standartų būtinybę, pažymėdamos, kad visuomeninis transliuotojas turi tarnauti visuomenei, o ne politikams ar jų atstovaujamoms partijoms“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas „valstiečių“ frakcijos Seime seniūnas.
Jo bendražygė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė ne kartą minėjo, kad LRT tarybai priklauso politinių partijų nariai.
„[LRT] yra politizuota. Ten yra politikai, kurie iš esmės dirba, priklausantys politinėms partijoms. Vienas iš LRT tarybos narių labai ilgai leido socialdemokratų laikraštį. Aš nežinau, ar jis dabar yra redaktorius“, – internetinei televizijai „Laisvės TV“ anksčiau sakė politikė.
R.Karbauskis taip pat siūlo Konstitucijoje įtvirtinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo principą, nustatant, kad jį, kaip pamatinę objektyvios ir nešališkos informacijos rengėjo vertybę, saugo įstatymas.
Anot politiko, Konstitucinis Teismas 2006 metais atskleidė Lietuvos radijo ir televizijos įstatymo, kaip visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo garanto, reikšmę ir šiame įstatyme įtvirtintą LRT nepriklausomumo principą pripažino Konstitucijos saugoma vertybe.
Pagal Lietuvos Konstituciją, piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams.
Ketvirtadienį Seimas planuoja tvirtinti parlamentinio tyrimo išvadas dėl LRT veiklos. Trečiadienį šioms išvadoms pritarė pagrindiniu paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jis atmetė Audito komiteto raginimą daryti pertrauką, kol tyrimo komisijos sudarymą įvertins Konstitucinis Teismas.
Seimo komisijos išvadose siūloma steigti naują LRT valdymo organą – valdybą. Taip pat siūloma koreguoti LRT tarybos narių skyrimo tvarką, susiejant su skiriančiosios institucijos kadencija, trumpinti tarybos narių kadenciją.
LRT vadovybė nuogąstauja, kad tokie pakeitimai kelia grėsmę LRT nepriklausomumui.
-
R.Karbauskis: Kultūros komitetas svarstys LRT tarybos depolitizavimą
-
LRT vadovė M.Garbačiauskaitė-Budrienė: nenorėčiau, kad mūsų valdyba būtų kaip „Jonavos grūduose“
-
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė komisijos išvadoms dėl LRT
-
LRT taryba suteikė daugiau galių LRT Administracinei komisijai
Išvadose minimi ir viešųjų pirkimų pažeidimai, padaryti prie ankstesnės vadovybės. Konstatuota, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nuo 2005 metų sistemingai fiksavo pažeidimus, bet nėra duomenų, kad tuometinė LRT vadovybė būtų ėmusis priemonių užkirsti jiems kelią.
Seimas gruodžio pabaigoje sudarė komisiją LRT finansams tirti. Jai pavesta nustatyti, ar LRT iš prodiuserių perkamos paslaugos atitinka rinkos kainas, išnagrinėti LRT pirkimus, vadovybės struktūrą, jos atitikimą europinei praktikai ir t.t.
Seimo tyrimo metu pasikeitė LRT vadovybė. Pasibaigus ankstesnio LRT vadovo Audriaus Siaurusevičiaus antrajai kadencijai, generaline direktore kovo mėnesį išrinkta Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
