R.Karbauskis penktadienį pakartojo, kad po gegužės mėnesį vyksiančių rinkimų politinė situacija šalyje gali kardinaliai keistis.
„Vertindami faktą, jog artėjantys prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimai yra nacionaliniai, mes juos suprantame kaip pasitikėjimo mumis pasitikrinimą ir po jų priimsime atitinkamus sprendimus.
Pralaimėjimo šiuose rinkimuose atveju žinosime, jog Tautos pasitikėjimo mandato nebeturime, todėl iš karto po rinkimų pasitrauksime iš valdančios daugumos. Valdžią garbingai grąžinsime Tautai, jei ji mūsų valdžia nebepasitiki“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje parašė „valstiečių“ lyderis.
Pralaimėjimo šiuose rinkimuose atveju žinosime, jog Tautos pasitikėjimo mandato nebeturime, todėl iš karto po rinkimų pasitrauksime iš valdančios daugumos.
R.Karbauskis tikino, kad tai ne spaudimas rinkėjams, o „absoliuti pagarba“ tautos valiai. „O politologams, kurie abejoja mūsų žodžiais, noriu priminti, kad esame žodžio žmonės. Mes visada darome tai, apie ką sakome žmonėms“, – aiškino jis.
Partijos nesėkmės – pirmininko atsakomybė
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Saulius Spurga nemato priežasčių, kodėl LVŽS nelaimėjus EP ir prezidento rinkimų, daugiausia vietų – iš viso 50 – Seime turinti partija turėtų trauktis iš valdančiosios koalicijos.
Per 2016 metais vykusius parlamento rinkimus didžiausią pasitikėjimą rinkėjai parodė „valstiečiams“. „Rinkėjai suteikia partijai pasitikėjimą ketveriems metams ir, pagal idėją, partija turėtų garbingai vykdyti šitą užduotį ir pasitikrinti per kitus rinkimus“, – aiškino politikos apžvalgininkas. Kartu jis pridūrė, kad Seimo, savivaldos, EP, prezidento rinkimai yra visai atskiri dalykai.
Pasak S.Spurgos, kadangi vyksiančiuose rinkimuose negalima prognozuoti labai palankių rezultatų LVŽS, R.Karbauskis užbėga įvykiams už akių ir gana nestandartiniais, netgi drastiškais pareiškimais pakeičia padėtį, kurioje jo, kaip partijos pirmininko, atsakomybės klausimas nebus nagrinėjamas.
„Jeigu rinkimai yra nesėkmingi, kokia yra tradicija politinėse partijose? Atsisukti į lyderį ir paklausti, ar jis teisingai vadovauja. Rinkimų rezultatai yra siejami su partijos pirmininko atsakomybe. Šiuo atveju partijos (LVŽS, – red. past.) pirmininkas yra kažkada prasitaręs ar pažadėjęs – kaip tą traktuosi, kad treji rinkimai bus laimėti šiais metais. Jeigu tai neįvyks, logiška būtų paklausti partijos pirmininko atsakomybės. Aš negaliu kalbėti už „valstiečių“ partijos narius, bet taip yra daroma“, – pabrėžė MRU docentas.
Jeigu rinkimai yra nesėkmingi, kokia yra tradicija politinėse partijose? Atsisukti į lyderį ir paklausti, ar jis teisingai vadovauja.
Taip pat, kaip pastebi S.Spurga, dabartiniais pareiškimas R.Karbauskis bando ir mobilizuoti savo rinkėjus. „Paskelbiant, kad tai yra lemiama kova, vos ne lemiamas gėrio ir blogio susidūrimas. Ir kartu galbūt ištrinant savo atsakomybę“, – teigė jis.
Kurti krizę – nevalstybiška
Jeigu S.Skverneliui netapus prezidentu, LVŽS pralaimėjus EP rinkimus, „valstiečiai“ iš tiesų trauktųsi iš valdančiosios daugumos, S.Spurgos nuomone, laukia įdomūs ir nestandartiniai galimi scenarijai.
Jis sakė, kad tokios situacijos Lietuvoje turbūt dar nebuvo. „Reikėtų pasižiūrėti kaimyninių ar net visos Europos demokratijų istoriją, ar taip buvo, kad partija savanoriškai pusiaukelėje atiduotų valdžią. Net tikrai sunku įsivaizduoti šitą dalyką, šitą procesą, kaip tai galėtų vykti“, – kalbėjo jis.
Opozicijoje dirbančiai Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD), kurių frakcijoje Seime dirba 33 parlamentarai, kaip svarstė S.Spurga, lipdyti valdančiąją koaliciją būtų labai sunku. Todėl logiškiausia tokiu atveju būtų pirmalaikiai Seimo rinkimai.
Nesėkmės rinkimuose atveju R.Karbauskio žadami sprendimai, S.Spurgos vertinimu, yra visiškai nereikalingi ir keliantys sumaištį.
„R.Karbauskis sako, kad konservatoriai ištrins visus darbus, bet tai yra visiškai nebūtina. Tuos darbus galima tęsti dar gerus metus ir niekas negali sutrukdyti „valstiečiams“ to daryti. Jeigu jie patys sukuria krizę, tai nėra valstybiška, nėra atsakinga taip elgtis“, – įsitikinęs politikos apžvalgininkas.
Jaučiasi partijos monarchu
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politologijos katedros vedėjas Andžejus Pukšto mano, kad R.Karbauskio pareiškimai yra politinės rinkodaros dalis prieš prezidento ir EP rinkimus.
„Čia aišku, kad jis nori parodyti, jog vis tiek jo vaidmuo yra didelis ir jo partijos vaidmuo yra didelis. Tokiu būdu jis dar sykį reklamuoja save. Iki šiol man neteko girdėti, kad partija susietų prezidentinius ir EP rinkimus su Vyriausybės atsistatydinimu“, – pažymėjo politologas.
Anot A.Pukšto, pareigas pradėjus eiti naujam prezidentui ministrų kabinetas grąžina savo įgaliojimus, bet naujas valstybės vadovas Seimui teikia esamo premjero kandidatūrą.
Kol kas apie traukimąsi iš koalicijos „valstiečių“ gretose kalba tik R.Karbauskis. Nors partijos lyderis negali tokio sprendimo priimti vienasmeniškai, A.Pukšto teigimu, žinome, kad LVŽS yra gana autoritarinė tvarka.
„Ten, ko gero, taryba labai daug galių neturi. Paskutinis suvažiavimas parodė, kad ten stokojama nuomonių pliuralizmo. Manau, kad vis tiek R.Karbauskis jaučia, kad jis yra tas partijos monarchas ir jis gali leisti sau tokį dalyką pasakyti“, – pastebėjo VDU docentas.
R.Karbauskis jaučia, kad jis yra tas partijos monarchas ir jis gali leisti sau tokį dalyką pasakyti.
Aritmetika yra ne opozicijos naudai
Jeigu „valstiečiai“ pasitrauktų iš valdančiosios daugumos, A.Pukšto manymu, vargu, ar kitiems pavyktų suformuoti naują koaliciją, nes dabartinis Seimas yra labai susiskaldęs. Nebent tai būtų mažumos koalicija ir Vyriausybė.
Esą teoriškai galima svarstyti, kad į koaliciją susiburtų konservatoriai ir liberalai, juos remtų socialdemokratai. Tačiau dabar šios politinės jėgos Seime bendrai turi 51 parlamentarą – vos vienu daugiau nei visa parlamento LVŽS.
Be to, kaip pastebi A.Pukšto, mažumos Vyriausybė nėra stabilus dalykas, dirbant tokiomis sąlygomis negalima priimti ambicingų projektų ir toli siekiančių planų.
Mūsų šalyje yra dirbusi mažumos Vyriausybė. 2006 metais tokį ministrų kabinetą suformavo socialdemokratas Gediminas Kirkilas. Mažumos Vyriausybę tąsyk parėmė opozicijoje buvę konservatoriai.
Politologas neatmestų priešlaikinių Seimo rinkimų galimybės. „Aš manau, viskas dar priklausys nuo partinių reitingų. Jeigu LVŽS reitingai birželio–liepos mėnesiais bus pakankamai aukšti, aukštesni negu dabar, tai jiems, ko gero, tie priešlaikiniai rinkimai net būtų parankūs“, – sakė jis.
Anot A.Pukšto, jeigu „valstiečių“ reitingai toliau kris, ko gero, R.Karbauskiui nauji rinkimai nebus reikalingi.
Anksčiau laiko Seimas rinktas tik kartą
Pagal Konstituciją, pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami trimis atvejais. Išankstinius rinkimus gali paskelbti Seimas, nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų parlamentarų balsų dauguma.
Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir prezidentas. Pirmu atveju – jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai.
Taip pat – Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.
Anksčiau MRU profesorius, konstitucinės teisės žinovas Vytautas Sinkevičius komentare aiškino, kad išrinkus prezidentą Vyriausybės iki šiol buvo sudaromos vadovaujantis Konstitucinio Teismo (KT) 1998 metų sausio 10 dienos nutarime suformuota konstitucine doktrina.
Ji yra tokia: išrinkus prezidentą, Vyriausybė turi grąžinti išrinktam prezidentui įgaliojimus. Prezidentas priima Vyriausybės įgaliojimus, paveda jai laikinai eiti pareigas ir ne vėliau kaip per 15 dienų turi pateikti Seimui būtent įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės ministro pirmininko kandidatūrą.
Pirmalaikiai Seimo rinkimai modernios Lietuvos istorijoje buvo surengti vienintelį kartą, politiškai ypatingai sudėtingu laikotarpiu Nepriklausomybės pradžioje.
Ketverių metų neišdirbo 1990 metų pradžioje kadenciją pradėjusi Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas.
Pirmalaikiai rinkimai į Seimą įvyko 1992 metų spalio 25 dieną.
