„Niekas iš mūsų nekovoja su alkoholiu. Vieni jį vartoja, kiti nevartoja, treti vartoja nesaikingai. Klausimas, kaip sutvarkyti, kad visiems toje vienoje visuomenėje būtų geriau gyventi. Jokio ribojimo niekad nebuvo.
40 proc. visuomenės žmonių susiduria su tais, kurie vienaip ar kitaip yra priklausomi nuo alkoholio. Klausimas vienas: ką mes, politikai, bandome dėl to daryti?
40 proc. visuomenės žmonių susiduria su tais, kurie vienaip ar kitaip yra priklausomi nuo alkoholio. Klausimas vienas: ką mes, politikai, bandome dėl to daryti?
Noriu pabrėžti: niekad nebandėme riboti festivalių ar kitų renginių laisvės. Kuris iš įstatymų, kuriuos mes siūlome, riboja renginių laisvę? Nė vienas. Ką mes priėmėme? Tai tris dalykus: nutarėme šiek tiek apriboti prekybos alkoholiu laiką, uždrausti alkoholio reklamą ir iki 20-ties metų pakelti amžiaus cenzą, nuo kada jau galima įsigyti legaliai alkoholio“, – diskusijos metu, atlaikydamas nemenką jaunos publikos klausimų laviną, kalbėjo R.Karbauskis, nepabūgęs viešai festivalyje apginti visuomenėje ne itin populiarius politinius sprendimus.
Argumentavo sprendimus
Toliau jis pateikė argumentus, dėl ko nuspręsta imtis tokių ribojimų. Anot politiko, uždrausti reklamą prireikė dėl to, jog ji, kaip mokslininkai nustatė, veikia tik asmenis iki 25-erių metų. Vyresnių žmonių ji neskatina vartoti, motyvuoja tik pasirinkti vieną ar kitą gėrimą.
„Tai atsakymas į klausimą, kodėl alkoholio reklamos būti negali. Nes ji skirta tiems, kurie ir taip neturėtų vartoti. Pamenate, kai buvo uždrausta tabako reklama? Klausimas, kam to reikėjo, šiandien jau nebekyla. Tai yra jau istorija.
Antra, dėl amžiaus cenzo. Daugelis dvyliktokų Lietuvoje yra jau sulaukę 19 metų amžiaus ir jie gali legaliai šiandien įsigyti alkoholio. 21 metus organizuoju vasaros stovyklas vaikams nuo 14 iki 18 metų – nėra būtinas alkoholis laisvalaikiui praleisti. Mačiau tūkstančius jaunų žmonių, kurie puikiai leidžia laisvalaikį be alkoholio. Kaip ir šiame renginyje. Daugelis juk ateina su vaikais ir šunimis. Jie nori jaustis saugūs. Renginiai, kuriuos remia valstybės ar savivaldybės, turi pirmiausia tarnauti šeimoms su vaikais.
Atkreipė politikas dėmesį ir į tai, kad alus alkoholiniu laikomas, kai jame aptinkama daugiau nei 0,5 proc. alkoholio. O štai tam tikra gira turi 2 proc. alkoholio, tai ji – nealkoholinis gėrimas?
O dėl alkoholio prekybos laiko... Rėmėmės užsienio praktika. Tai veikia, mažina alkoholio vartojimą“, – kalbėjo R.Karbauskis.
Jo įsitikinimu, visi sprendimai, susiję su alkoholio kontrole, Seime buvo priimti orientuojantis į vaikus ir jaunimą, kad kuo vėliau jie pradėtų vartoti ar ateityje mažiau vartotų.
Akcizų didinimas – efektyviausia priemonė
Pasak R.Karbauskio, daugelis valstybių didina akcizus alkoholiui ir mato teigiamus rezultatus. Štai Rusija bei Baltarusija taikė vienintelę šią priemonę ir mano mažėjantį alkoholio vartojimą.
„Efektyvesnių priemonių mažinant vartojimą nėra. Visos priemonės orientuotos į ateitį, jos negali suveikti per metus. Lėšos, kurias valstybė turi įdėti į alkoholio vartojimo prevenciją yra dešimt kartų didesnės nei surenkame iš alkoholio akcizų“, – teigė jis.
Paklaustas, kokios bus tolimesnės kovos priemonės, R.Karbauskis priminė, jog neišspręstas specializuotų alkoholio parduotuvių bei licencijų alkoholio prekybai mažinimo klausimas. Jo teigimu, Lietuvoje skaičiuojamas beprotiškai didelis išduotų licencijų skaičius, lyginant su gyventojų skaičiumi. Alkoholio prekybos vietų turėtų mažėti.
„Daugelis gąsdina, jog priėmus tokį sprendimą, daug verslų bankrutuos. Ar bankrutavo degalinės, kai jose buvo uždrausta prekiauti alkoholiu?“, – argumentą pateikė R.Karbauskis.
Atkreipė dėmesį į „alkoholinę“ girą
Kai kurie diskusijos klausytojai atkreipė dėmesį, jog ima daugėti, pvz., nealkoholinio alaus reklamos. Ar tai nėra būdas tam pačiam alkoholinių gėrimų gamintojui pasireklamuoti? R.Karbauskis paantrino, jog išties gamintojai ima gudrauti. Pasak jo, atskirti alaus ir giros skardinę ar butelį iš pirmo žvilgsnio jau darosi sunku. Atkreipė politikas dėmesį ir į tai, kad alus alkoholiniu laikomas, kai jame aptinkama daugiau nei 0,5 proc. alkoholio. O štai tam tikra gira turi iki 2 proc. alkoholio, tai ji – nealkoholinis gėrimas?
„Jauni tėvai, kurie duodate vaikams giros, atkreipkite dėmesį, kas parašyta etiketėje, nes ne visa gira yra be alkoholio. Ką reiškia 2 proc. alkoholio vaikui? Jūs tikriausiai efektą suprantate“, – perspėjo R.Karbauskis.
Atsakydamas į vienos diskusijos dalyvės klausimą, politikas pritarė, jog daugiau lėšų turi būti skiriama ir vaikų užimtumui, neformaliam ugdymui, jog turi didėti švietimo vaidmuo alkoholio prevencijoje. Šnekėdamas apie alkoholį R.Karbauskis neužmiršo ir narkotikų.
„Prieš keletą metų policija ėmėsi narkotikų testų mokyklose. Visose mokyklose atrasta narkotikų žymių. Vėliau priėmė nuostatą, kad be tėvų sutikimo nebegalima daryti patikrinimų. Pabandykit surinkti tėvų sutikimus. Norima, kad nežinotume realios situacijos“, – teigė R.Karbauskis.
Kodėl nepagalvojama apie paklausos mažinimą?
Jo oponente diskusijoje buvusi Aušrinė Armonaitė, Liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotoja, Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narė, išskyrė dvi prielaidas, dėl kurių išsiskiria jos ir R.Karbauskio nuomonės: „Politikai neturi primesti vieno elgesio modelio – neva tai negalima į alkoholį žiūrėti iki 20 metų, bet balsuoti jau galima. Asmuo pats atsakingas už savo veiksmus. Neįtikina manęs ir alkoholio kontrolės politika: mažiname alkoholio pasiūlą. Niekas nesprendžia problemų su paklausa: kodėl žmonės vartoja alkoholį?“.
Lietuva ir taip jau pirmauja pagal apribojimų skaičių, tačiau daugiausiai suvartoja alkoholio. Tad ribojimai nėra veiksmingi.
Pasak jos, negalima 18-mečiui sakyti „negalima“, reikia jam suteikti alternatyvų, šviesti. Neformaliajam ugdymui skiriamas tik 1 mln. eurų. Tai yra per mažai.
Kitas diskusijos dalyvis – Klaudijus Maniokas, VŠĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ valdybos pirmininkas, teigė, jog tokia politika, kokią siūlo dabartinė valdžia, yra bloga ir neveiksminga, ir pateikė savus argumentus.
„Per pastaruosius trejus metus, dar prieš įvedant draudimus, buvo jaučiamas legalaus alkoholio vartojimo mažėjimas. Antra, Lietuva ir taip jau pirmauja pagal apribojimų skaičių, tačiau daugiausiai suvartoja alkoholio. Tad ribojimai nėra veiksmingi.
Trečia, nėra veiksmingas ir akcizų sulyginimas visoms alkoholio rūšims arba jų didinimas. Tuomet degtinė išstumia silpnuosius alkoholinius gėrimus ir išaugina neapskaitomo alkoholio vartojimą. Jau turime ir pirmuosius signalus, kad nauja politika nėra gera: alaus ir vyno vartojimas sumažėjo, bet stipriųjų alkoholinių gėrimų padidėjo. Svarbu ne kiekis suvartojimo, o kas vartojama. Silpno alkoholio vartojimas yra geriau nei koncentruoto“, – kalbėjo K.Maniokas.
Sukūrė fejerverką, kuris paskleidė miglą
Anot diskusijos dalyvio Mariaus Dubnikovo, Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininko, alaus suvartojimas, padidinus acizus, krito apie 15 proc., spirituoto vyno – net 90 proc.
„Tai jei nuperkama alkoholio mažiau, kodėl vis dar tiek daug išgeriame? Reiškia, dabar perkama daugiau stipriųjų gėrimų ir nelegalaus alkoholio. Su sprendimais valdžia sukūrė fejerverką, po kurio atsiduriame migloje. Dabar reikia sustoti ir palaukti, kol ta migla išsisklaidysi. Tuomet pažiūrėsime į ribojimų rezultatus“, – teigė jis, pabrėžęs, jog, tyrimo duomenimis, iš 10 000 darbuotojų į darbą išgėrę, kai viršijama 0,2 prom. riba, ateina tik 16, tad kentėti nuo apribojimų visi dėl to neturėtų.
Gražina Belian, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas direktoriaus pavaduotoja diskusijos metu pateikė ir dar vieną įdomią statistiką – akoholio kontrolės įstatymas yra vienas labiausiai keičiamų įstatymų Lietuvoje: nuo 1995 metų keistas net 56 kartus.
