Jo nuomone, nusišalinti nuo sprendimo turėjo ir vienintelis opozicijos pasiūlymą komitete palaikęs „valstietis“, buvęs girininkas Kęstutis Bacvinka.
„Man tai kelia labai didelį klausimą, nes šitas žmogus (K.Bacvinka – BNS) negalėjo balsuoti, jis turėjo nusišalinti, nes jis yra tiesiogiai susijęs su tuo klausimu. Čia jau bet kokiu atveju Etikos ir procedūrų komisija tai nagrinės, po to mes ir partijoje nagrinėsime. Tai akivaizdu, nes jis buvęs miškininkas, urėdas, dirbęs urėdijoje žmogus, iš ten atėjęs į Seimą (...), bet kažkodėl jis atėjo ir balsavo“, – penktadienį BNS sakė R.Karbauskis.
Pasak jo, su K.Bacvinka bandė susisiekti ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, ir premjeras Saulius Skvernelis, tačiau komiteto narys į skambučius nuo vakar neatsakė.
R.Karbauskio nuomone, dėl galimo interesų konflikto negalėjo balsuoti ir kiti komiteto nariai, tačiau neįvardijo, kurie.
„Mes nagrinėjame informaciją, kas turi verslą, susijusį su mediena, mums kyla klausimas ir dėl medžiotojų, medžiojančių už urėdijų pinigus (...), tad jei kas nors dabar labai džiaugiasi, tai manau, kad neilgai, nes paaiškėjus tam faktui, tai net nekelia abejonių, kad tai yra interesų konfliktas, bus iš naujo balsuojama. Matyt, ir tada pakaitinis Seimo narys nebus veikiamas jokių interesų“, – tikino „valstiečių“ seniūnas.
Už opozicijos atstovų siūlymą, kuris išsaugotų 15–25 urėdijas, kartu nuo 2020-ųjų perduodant urėdijų plotą nustatyti Vyriausybei, balsavo šeši komiteto nariai: „valstietis“ Kęstutis Bacvinka ir po vieną socialdemokratą, liberalą, „tvarkietį“, konservatorių ir Mišrios Seimo narių grupės narį, o prieš – keturi: trys „valstiečiai“ ir konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
R.Karbauskis sakė, kad K.Bacvinką pavaduojantis narys Aplinkos apsaugos komitete yra valstietis Kęstutis Smirnovas. R.Karbauskio skaičiavimais, K.Smirnovui balsuojant prieš opozicijos reformos variantą, balsai būtų pasiskirstę po lygiai, lemiamas būtų komiteto pirmininko „valstiečio“ Kęstučio Mažeikos balsas. Jis penktadienį nepritarė opozicijos siūlymui.
Opozicijos atstovų pataisa, kuriai pritarė Aplinkos apsaugos komitetas, numato, kad iki 2019 metų pabaigos urėdijų plotas turėtų būti nuo 30 tūkst. iki 70 tūkst. hektarų, o nuo 2020 metų jų plotą nustatytų Vyriausybė. Tais metais įvyks nauji Seimo rinkimai, todėl metų pabaigoje jau dirbs nauja Vyriausybė.
Toks ploto nustatymas lemtų urėdijų skaičiaus mažėjimą nuo 15 iki 25 vietoj dabartinių 42.
Generalinės miškų urėdijos duomenimis, urėdijos 2014 metais valdė 1060,4 tūkst. hektaro valstybinės reikšmės miškų. Vidutinis urėdijos valdomas valstybinės reikšmės miškų plotas buvo 25,2 tūkst. hektarų. Didžiausia yra Švenčionėlių urėdija, valdanti 43,0 tūkst. hektaro, mažiausios – Dubravos, Kupiškio ir Zarasų miškų urėdijos, jų turimi plotai yra mažesni už 15 tūkst. hektarų.
Pagal Vyriausybės siūlytą modelį, visus valstybinius miškus valdytų valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“, ji būtų įsteigta sujungus dabartines 42 miškų urėdijas, Valstybinį miškotvarkos institutą ir Generalinę miškų urėdiją.
