„Esu beveik tikras, nors su prezidente dar nekalbėjau, kad prezidentė supranta, kokia yra tautos valia ir kad dabar nelabai bus svarbu, kas yra antrasis koalicijos partneris. Nes Valstiečių ir žaliųjų sąjunga gavo tokį pasitikėjimo limitą, kad pirmiausia bus svarbu, kiek mes esame pajėgūs ir kiek mes sugebėsme įgyvendinti tuos pokyčius, apie kuriuos kalbėjome rinkimų kampanijoje. Dėl to tas koalicijos partneris vienas ar kitas nėra esminis klausimas“, – BNS pirmadienio rytą sakė R.Karbauskis.
Jis teigė tikįs, kad koalicijos formavimą lems pirmiausia gauti balsai per rinkimus.
„Situacija taip susiklostė, kad tie skaičiai, frakcijų dydžiai, jie galbūt daug kam netikėti, bet jie tokie. Aš tikiuosi, kad nebus bandoma nurodinėti, kokia bus koalicija“, – kalbėjo R.Karbauskis.
Jis kartojo, kad didžiausią frakciją Seime užsitikrinę „valstiečiai“ pirmiausia derėtis dėl valdančiosios koalicijos formavimo kvies Tėvynės sąjungą - krikščionis demokratus bei socialdemokratus, o su liberalais nemato galimybės dirbti. Jis sako, kad nors Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) nemato kaip visaverčių koalicijos partnerių, programinės nuostatos, ypač dėl šeimos politikos, yra panašios. Tad LLRA-KŠS galėtų tapti partneriais priimant sprendimus Seime.
LVŽS sąrašo lyderis Saulius Skvernelis sutinka, kad LLRA-KŠS yra svarbi politinė jėga, kuria tautinės mažumos išreiškė pasitikėjimą, tačiau kaip kliuvinį dirbti koalicijoje mato jos lyderį Valdemarą Tomaševskį.
„Yra vienas „bet“ – pirmininkas, kuris neatsakęs arba kelia daug įvairiausių kontroversijų tiek dėl dalyvavimo tam tikruose renginiuose, dėl pozicijos demonstravimo ypatingai po Krymo aneksijos ir okupacijos, karo Ukrainoje. Dėl to šiandien mes tikrai manome, kad su Seimo nariais galime bendradarbiauti, privalome spręsti tautinių mažumų klausimą, bet dėl kažkokio formalaus bendravimo tai yra tikrai kliuvinys, kol tie klausimai neatsakyti kalbant apie žvilgsnį į Rytų pusę“, – per spaudos konferenciją Valdovų rūmuose pirmadienį kalbėjo S.Skvernelis.
LVŽS atstovai priminė, kad krašto apsaugos ministro kandidatūrą siūlys teikti prezidentei. Pasak S.Skvernelio, užsienio reikalų ministru galėtų būti buvęs ministras, buvęs ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas.
Kalbėdami apie gynybos finansavimą, LVŽS atstovai patvirtino tikslą, jog 2 proc. gynybai būtų pasiekti jau 2018-aisiais.
Reaguodamas į konservatorių ir socialdemokratų pasisakymus, kad jie būtų linkę dirbti opozicijoje, R.Karbauskis teigė, kad matematiškai yra įmanomas ir toks variantas.
„Manau, kad tai daugiau derybinės pozicijos siekiant galbūt ryškiai užsiimti poziciją, kuri būtų tose derybose. Bet jei bus toks kietas nusiteikimas dirbti opozicijoje abiejų partijų, kurias minėjau, tokiu atveju ieškosime kito sprendimo. Bet nemanau, kad tai būtų racionalu galvojant apie pačią valstybę ir apie mūsų visų tikslus“, – teigė R.Karbauskis.
Anot jo, net konservatoriams atsidūrus opozicijoje, dėl dalies klausimų Seime jie palaikytų LVŽS. R.Karbauskio teigimu, daugiau aiškumo, kaip ir su kuo vyks derybos, turėtų būti pirmadienį popiet.
LVŽS lyderis sakė, kad nepradėjus derybų negalima pasakyti, kokiais klausimais partijų pozicijos visiškai nesutampa, o TS-LKD raginimą derėtis arba su jais, arba su socialdemokratais vertino kaip spaudimą.
„Tai tiesiog mums nepriimtina“, – per spaudos konferenciją Valdovų rūmuose sakė R.Karbauskis.
Konservatorių ir socialdemokratų lyderiai viešai pareiškė nelabai įsivaizduojantys dabartinio europarlamentaro premjeru sakydami, kad tai būtų ir rinkėjų apgaudinėjimas, tačiau R.Karbauskis tokio savo siūlymo neatsisako.
LVŽS vadovas prieš rinkimus partijos kandidatu į premjerus siūlęs S.Skvernelį, rinkimų naktį įvardijo ir kitą kandidatą – Bronį Ropę. Konservatorių ir socialdemokratų lyderiai viešai pareiškė nelabai įsivaizduojantys dabartinio europarlamentaro premjeru sakydami, kad tai būtų ir rinkėjų apgaudinėjimas, tačiau R.Karbauskis tokio savo siūlymo neatsisako.
„Mes turime priimti sprendimus dėl to, kad jei bus tokia derybų baigtis, kad mes turėsime atstovauti dviejose pozicijose labai svarbiose Lietuvos valstybei, tokiu atveju Saulius Skvernelis – jis nepasidvejins. Kitas žmogus, kurį mes matome kaip labai stiprų vadybininką, vadovavusį Savivaldybių asociacijai, daug metų dirbusį savivaldoje, dabar dirbantį Europos Parlamente, matome B.Ropę, kaip tą asmenį, kuris puikiai susitvarkytų su Vyriausybe“, – tvirtino R.Karbauskis.
Jis taip pat pabrėžė, kad B.Ropė kalba gerai vokiškai, moka anglų kalbą.
Pats B.Ropė savo kandidatūrą vertina rezervuotai. BNS jis sakė, kad sutarimo dėl jo kaip ministro pirmininko kandidatūros dar nėra. Tačiau jis teigė neįžvelgiantis nesąžiningumo, jog premjeru taptų nerinktas politikas, esą taip kaip tik būtų labiau užtikrinta Vyriausybės parlamentinė kontrolė.
„Tai yra per daug atsakingi dalykai, kad jie būtų sprendžiami taip greitai“, – BNS sakė jis.
Sąrašo lyderis S.Skvernelis tikina, kad būtų pasirengęs abiems variantams: vadovauti tiek Vyriausybei, tiek Seimui. Jis tikino, kad visus strateginius klausimus daugiau nei pusmetį sprendžia kartu su Ramūnu Karbauskiu, todėl atmeta kritiką, kad partijos vadovas priima vienašališkus sprendimus.
„Pozicijos, kurios išsakomos, yra abiejų suderintos ir strateginiais klausimais nėra jokių išsiskyrimų“, – sakė S.Skvernelis.
Naktinius partijų atstovų pasisakymus, kuriuose išsakyta ir kritikos LVŽS atžvilgiu, R.Karbauskis buvo linkęs priskirti emocijoms ir sako, kad artimiausiu metu tikisi konstruktyvių derybų. Jis tvirtino matantis problemą būsimose derybose, kad daugiau nei dvidešimčia mandatų nuo LVŽS atsilikusių konservatorių ambicijos yra užgautos ir „jauni lyderiai dar tiesiog nemoka lengvai priimti pralaimėjimo“.
R.Karbauskis kritikavo dabartinės valdančiosios koalicijos priimtą Darbo kodeksą ir žadėjo atidėti jo įsigaliojimą, taip pat ketino grąžinti jį svarstyti Trišalei tarybai ir tik tuomet priimti pataisas Seime.
„Mes turėtumėme grąžinti Darbo kodeksą į Trišalę tarybą, mes turėtumėme iš naujo jį atnešti į Seimą ir priimti tokį, koks jis buvo derintas Trišalėje taryboje. Aš galvoju, kad yra sprendimas ir prezidentės teiktas veto. Šiuo atveju nemanau, kad tai galėtų būti problema tariantis nei su konservatoriais, nei su socialdemokratais dėl koalicijos. Manau, kad visi supranta, kad šitas kodeksas yra klaida, jis dar prisidėtų prie emigracijos augimo, nei darbdaviams, nei darbuotojams Lietuvoje jis nėra naudingas. Vienintelė nauda šiandien yra tiems verslininkams, kurie planuoja įsivežti pigią darbo jėgą iš užsienio“, – poziciją pateikė R.Karbauskis.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, LVŽS antrajame rinkimų ture laimėjo 37 mandatus ir su pirmajame ture daugiamandatėje apygardoje laimėtais 19 mandatų Seime iš viso turės 56 narius. LVŽS pirmininko įvardijami potencialūs koalicijos partneriai Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai po antrojo turo užsitikrino 31 vietą Seime, kiti galimi partneriai socialdemokratai – 17 mandatų.
