„Jei pasiūlysime šešis procentus Lietuvos gyventojams, manau, daug žmonių atsiras, kas norės investuot į tas obligacijas“, – penktadienį Žinių radijui sakė R.Karbauskis.
Jo teigimu, šalies gyventojai turi sukaupę apie 15 mlrd. eurų, tad resursų pasiskolinimui yra, o didelės palūkanos, apie kurias kalba premjerė Ingrida Šimonytė, atitektų Lietuvos žmonėms ir taip „visi būtų išlošę“.
„Mūsų nuomone, valstybė turi ir gali skolintis, o iš kur skolintis, resursas labai geras ir aiškus – tai yra 15 mlrd. eurų turi Lietuvos žmonės pinigų. Pasiūlykim geras palūkanas, aukštesnes nei bankai siūlo Lietuvos gyventojams. Gyventojai valstybei paskolins, nes garantija šimtaprocentinė, kad valstybė grąžins, geriausias šaltinis pasiskolinimui“, – kalbėjo R.Karbauskis.
Pirmadienį vykusiame premjerės inicijuotame susitikime dėl gynybos finansavimo dalyvavę vieni parlamentarai pabrėžė, kad galėtų būti didinami mokesčiai, tačiau tik tie, kurie nesusiję su būtinu vartojimu. Kiti politikai mano, kad biudžetas gynybai galėtų augti taikant skirtingas priemones – skolinantis, investuojant ar aukojant.
R.Karbauskio kolega „valstietis“ Dainius Gaižauskas siūlė išlaikyti 2,52 proc. BVP finansavimą, o esant staigiam poreikiui – pasiskolinti.
„Jeigu yra būtinybė čia ir dabar, skolinkimės, jeigu yra būtinybė. (...) Šiai dienai, tų lėšų, ką mes skiriame gynybai – pakanka“, – teigė D.Gaižauskas.
Šiuo metu finansavimas gynybai siekia 2,71 proc. BVP, tačiau kitąmet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas siekia 2,52 proc. BVP.
Daugelis politikų ir ekspertų sutaria, kad norint priimti Vokietijos brigadą, iki 2030 metų išvystyti Lietuvos kariuomenėje diviziją ir padidinti šauktinių skaičių reikia didesnio finansavimo.
Pasak I.Šimonytės, iki 2030 metų vidutiniškai papildomai reikėtų skirti 0,7 proc. BVP kasmet, o vėliau papildomų asignavimų suma turėtų siekti apie 0,4 proc. BVP.
