2019 05 02 /15:51

R.Karbauskis: jei S.Skvernelis pralaimės rinkimus, premjeru nebus

Jei prezidentu netaps premjeras Saulius Skvernelis, valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako matantis dvi išeitis – niekas neteiks premjero ir vyks išankstiniai Seimo rinkimai arba premjerą išsirinks opoziciniai konservatoriai. Pastarųjų lyderis Gabrielius Landsbergis teigia, kad tokių planų nėra. R.Karbauskio retoriką jis įvertino kaip desperatišką bandymą mobilizuoti rinkėjus.
Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis
Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis / Mariaus Vizbaro / 15min nuotr.

Atnaujinta 15:51. Papildyta S.Skvernelio komentaru.

„Yra du variantai: vienas variantas išankstiniai rinkimai. Mes nesiūlom premjero. Iš viso niekas nesiūlo premjero. Ir atitinkamai gaunasi išankstiniai rinkimai.

Kitas scenarijus – mes nesiūlom premjero, jį pasiūlo konservatoriai“, – ketvirtadienį 15min dėstė R.Karbauskis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis

Pasitikslinus, ar nesėkmės rinkimuose atveju valdantieji tikrai neteiktų, kaip kai kurių sakoma, geriausio Lietuvos premjero, R.Karbauskis dar kartą patikino, kad taip.

Politikas teigė, kad tai – jo, kaip partijos vadovo, pamąstymai, kurie su partijos valdymo organais nebuvo derinti. Tiesa, Seimo narys pridūrė: „Žinau, kad Saulius Skvernelis mano poziciją palaiko, nes mes esam apie tai šnekėję.“

R.Karbauskis: esam pasiruošę valdžią atiduoti konservatoriams

„Mano scenarijuje, jeigu mes pralaimim rinkimus, mes jo (S.Skvernelio – 15min) neteiksim. Kokia prasmė. Bet kokiu atveju esam pasiruošę arba išankstiniams rinkimams, arba atiduoti valdžią konservatoriams, mažumos Vyriausybei, – aiškino LVŽS vedlys. – Neįsivaizduoju, kaip reiks dirbti dar pusantrų metų, jeigu konservatorių bus prezidentas arba prezidentė [...]. Bus rinkiminis karas.“

Kalbėdamas apie „konservatorių prezidentą ar prezidentę“, R.Karbauskis omenyje turėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų remiamą kandidatę rinkimuose Ingridą Šimonytę bei nepriklausomą pretendentą Gitaną Nausėdą.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė

Pagal apklausas, jie – didžiausi S.Skvernelio konkurentai rinkimuose.

„Kam reikia mums tęsti darbą, kuris yra daromas, kurio nenori Lietuvos žmonės. Mes paprasčiausiai pasitrauksim. Opozicija pasakė, [...] abudu Landsbergiai, vienas per prezidentūrą, kitas tiesiogiai kaip premjeras galbūt, jie aiškiai pasakė – viską sunaikinsim, ką valstiečiai padarė.

Jeigu žmonės mano, kad viskas turi būti atšaukta, panaikinta, čia yra gera proga nelaukti dar pusantrų metų, o pasakyti, norim, kad jie būtų valdžia“, – toliau dėstė R.Karbauskis.

Jis pažymėjo, kad tiek Europos Parlamento, tiek prezidento rinkimai yra nacionaliniai ir lygiai taip pat kaip Seimo rinkimai atspindi piliečių valią.

„Balsavimas ne už Saulių Skvernelį reiškia balsavimą už konservatorius“, – kalbėjo LVŽS lyderis.

Vagys tie, kurie buvo vagys ir kurie vogė valstybę tiek metų – dešimtmečiais. Jeigu jų nori tauta, juos ir turės.

„Mes nesilaikom valdžios. Mums tai nėra savitikslis dalykas, konservatoriai kliedi valdžia. Jie paturėtų tą valdžią, įdomu, kiek laiko žmonės nepradėtų melstis už tai, kad ji kuo greičiau išnyktų ir kuo greičiau sugrįžtų tie, kurie iš tikrųjų tarnauja valstybei, o ne apvaginėja, nepraskolina. Nebesiruošiu būti korektiškas. Tiesiai šviesiai sakau – vagys tie, kurie buvo vagys ir kurie vogė valstybę tiek metų – dešimtmečiais. Jeigu jų nori tauta, juos ir turės“, – tikino R.Karbauskis.

Po 2016-ųjų Seimo rinkimų jis teigė, kad Lietuvai naudingiausia būtų plati koalicija, sudaryta iš trijų daugiausia rinkėjų balsų gavusių partijų, tai yra LVŽS, TS-LKD ir tuo metu dar neskilusių socialdemokratų.

Kaip bus, S.Skvernelis nežino

S.Skvernelis, kurio komentarą 15min perdavė jo rinkimų štabo komunikacijos vadovas Skirmantas Malinauskas, tikino apie savo judėjimą negalvojantis, teigė šiuo metu dirbantis atsakingą darbą bei kandidatuojantis rinkimuose.

„Visos mano jėgos ir laikas skiriamas būtent tam. Turiu tvirtą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos paramą, kurią vertinu.

Taip pat kasdien susitinku su šimtais Lietuvos piliečių, kurie mane remia. Rinkimai parodys, kaip gyvensime toliau. Rinksimės ne tik prezidentą, rinksimės, kuriuo keliu judės valstybės ir kaip joje jausis žmonės. Viskas jų rankose“, – teigė S.Skvernelis.

Jo manymu, šiandien niekas negali pasakyti, kaip keisis politinė situacija po rinkimų.

Seime situacija taip pat nėra aiški, galimi įvairūs scenarijai.

„Nuo prezidento priklauso, kokius ministrus jis tvirtins, kokia Vyriausybė bus suformuota, kokie bus parlamento ir prezidento santykiai. Seime situacija taip pat nėra aiški, galimi įvairūs scenarijai. Tarp jų ir pasitraukimas į opoziciją. Visa tai pirmiausia priklauso nuo rinkėjų apsisprendimo.

Esu tiksliai suformulavęs, kokią Lietuvą matau ir artimiausioje ateityje, ir kadencijos pabaigoje, jei tapčiau prezidentu“, – atsakyme raštu nurodė politikas.

„Aišku viena, – toliau dėstė jis, – ši Vyriausybė savo darbą baigs ir bus formuojama nauja, kuri turi gauti prezidento pritarimą. Jei tapčiau prezidentu, esu tikras, kad atsinaujinusi Vyriausybė pratęstų esmines pertvarkas bei pasiektų tų įsipareigojimų, kuriuos Lietuvos žmonėms esame davę.“

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./ Sauliaus Skvernelio reklama
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./ Sauliaus Skvernelio reklama

„Esu tikras, kad Seimas, Vyriausybė ir Prezidentūra dirbtų išvien siekdami Lietuvos žmonių gerovės. Jau esu įvardinęs galimus premjerus, kurie galėtų imtis formuoti naująją Vyriausybę. Kaip bus, jei prezidento rinkimus laimės kiti kandidatai, man prognozuoti sunku. Tikėtina, pokyčiai būtų dideli“, – pridūrė kandidatas rinkimuose.

Jei taptų prezidentu, S.Skvernelis į premjerus žadėjo siūlyti arba Kauno merą Visvaldą Matijošaitį, arba energetikos ministrą Žygimantą Vaičiūną, arba ekonomikos ir inovacijų ministrą Virginijų Sinkevičių.

G.Landsbergis: šiuo metu neplanuojame teikti premjero

R.Karbauskio du įvardytus scenarijus įvertino ir TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

„Matome, kad R.Karbauskis jau nurašė Sauliaus Skvernelio Vyriausybę. Tačiau išeičių ir scenarijų yra tikrai daugiau negu du. Mes premjero teikti šiuo metu neplanuojame“, – 15min nurodė jis.

Teiraujantis, ar sekant R.Karbauskio logika, pagal vieną iš scenarijų, pretenduotų į premjerus, G.Landsbergis atsakė, kad eitų į Kultūros komiteto pirmininkus.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis

Politikas aiškino, kad pokyčių Seime nereikėtų sieti vien tik su prezidento rinkimais.

„Jaučiame, kad visuomenė aiškiai nori pokyčių. Taip pat Seime vis daugiau parlamentarų svarsto palikti valdančiąją daugumą. Tačiau kol kas yra per anksti kalbėti apie konkrečią tų pokyčių išraišką“, – dėstė jis.

Atsakydamas į R.Karbauskio pareiškimus, kad konservatoriai – vagys ir kliedi valdžia, G.Landsbergis teigė norintis priminti TS-LKD valdžiai nepriklauso nuo 2012 metų.

Tai, kad Kultūros komiteto pirmininkas naudoja tokią patvorinio lygio retoriką, tik aiškiai parodo jo vidinę kultūrą.

„O tai, kad Kultūros komiteto pirmininkas naudoja tokią patvorinio lygio retoriką, tik aiškiai parodo jo vidinę kultūrą, – pridūrė Seimo narys. – Tai desperatiškas bandymas mobilizuoti savo rinkėjus, matant, kad ankstesni bandymai juos bandyti pirkti valstybės naudojamais administraciniais resursais ir socialinėmis išmokomis nedavė planuoto rezultato.“

G.Kirkilas: tai žinia rinkėjams

Ketvirtadienį R.Karbauskis portalui Delfi.lt pareiškė, kad nesėkmės prezidento ir Europos Parlamento rinkimų atveju LVŽS svarstys trauktis iš valdančiosios daugumos.

Valdančiųjų „valstiečių“ partnerių Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininkas Gediminas Kirkilas 15min teigė, kad R.Karbauskio retorika – žinia rinkėjams. Tokios kalbos su juo derintos esą nebuvo.

Toks pareiškimas greičiausiai yra žinia rinkėjams, kad jie labiau palaikytų.

„Kiekviena partija iš valdančiosios koalicijos turi teisę apsispręsti, kaip jiems toliau egzistuoti. O šiaip toks pareiškimas greičiausiai yra žinia rinkėjams, kad jie labiau palaikytų, kad jie neatsipalaiduotų, kad balsuotų už valstiečius“, – 15min dėstė G.Kirkilas.

Tam neprieštaravo ir pats R.Karbauskis.

„Jeigu visuomenės palaikymo mes nebeturime, be abejonių, nesiginčiju, kad tai yra bandymas sutelkti rinkėjus, sutelkti rinkėjus tam, kad gautumėm atsakymą – reikia, kad mes tęstumėm darbus ar nebereikia“, – kalbėjo jis.

Jis teigė šiuo klausimu su R.Karbauskiu ar LVŽS frakcija nekalbėjęs.

LRVK/ Dariaus Janučio nuotr./Gediminas Kirkilas
LRVK/ Dariaus Janučio nuotr./Gediminas Kirkilas

„Mes per kiekvieną valdybos posėdį svarstom visus politinius variantus. O kaip bus po rinkimų – atsivers visokiausių galimybių. Yra galimybė ir išsaugoti valdančiąją koaliciją, yra ir kitų galimybių. Mes kol kas svarstome pozityvesnes galimybes“, – dėstė G.Kirkilas ir neatmetė galimybės, kad po rinkimų teks dirbti opozicijoje.

„Politikoj jokių galimybių negali atmesti“, – pridūrė jis.

Jo vadovaujama LSDDP bei frakcija Seime įsikūrė po to, kai anksčiau su „valstiečiais“ koaliciją sudarę socialdemokratai pasitraukė į opoziciją. Tuomet LSDDP, LVŽS bei partija „Tvarka ir teisingumas“ sudarė „frakcijų koaliciją“, tačiau ji nėra tvirta – būna atvejų, kai „tvarkiečiai“ Seime nereiškia palaikymo valdančiųjų siūlymams.

Kad po prezidento rinkimų Seimas gali atrodyti visai kitaip, jeigu jis tuo prezidentu netaps, ketvirtadienį spaudos konferencijos metu užsiminė ir LSDDP bei LVŽS rinkimuose remiamas premjeras Saulius Skvernelis.

Opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen bei opozicinės socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas BNS teigė, kad taip kalbėdamas S.Skvernelis bando sutelkti rinkėjus. Konservatorių vedlys Gabrielius Landsbergis tikino jaučiantis visuomenėje „tvyrantį“ pokyčių norą, o G.Kirkilas tvirtino, kad vienintelis Seime įmanomas persiskirstymas – oficialus Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) prisijungimas prie valdančiųjų.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Voldemaras Tomaševskis
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Voldemaras Tomaševskis

Pastarosios pirmininkas Valdemaras Tomaševskis BNS teigė, kad kol kas tokių planų neturi.

Politologė: „valstiečiai“ ras pretekstą atsiimti savo žodžius

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė politologė, sociologė Ainė Ramonaitė, vertindama R.Karbauskio retoriką, teigė, kad R.Karbauskis lošia va bank, bet tuo pačiu renkasi racionalų kelią – konservatorius konstruoja kaip priešus ir taip esą mobilizuoja rinkėjus.

Tai – rinkiminis ėjimas.

„Iš tono ir būdo, kaip tai sakoma, akivaizdu, kad tai – rinkiminis ėjimas. Toks šiek tiek va bank. Kita vertus, pakankamai racionalus. Jis jau išbandytas, galima sakyti, R.Karbauskio.

Jeigu prisiminsime 2016 metų Seimo rinkimus, po pirmojo turo jis labai panašiai pradėjo elgtis staiga pakeitęs nuomonę dėl konservatorių, ir pradėjo gąsdinti konservatoriais rinkėjus. Ir tai labai neblogai suveikė, kaip matėme antrame ture. Jis puikiai pažįsta tą elektorato dalį, kuri už juos potencialiai gali balsuoti arba balsuoja“, – 15min teigė ji.

Tačiau, mokslininkės teigimu, toks scenarijus, kad „valstiečiai“ apskritai nedalyvautų Vyriausybėje, yra visiškai nerealus.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ainė Ramonaitė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ainė Ramonaitė

„Sprendžiant ir iš tų formuluočių, manau, jie tikrai atsiimtų labai puikiai šituos žodžius rasdami kokį nors pretekstą. O pretekstas gali būti, kad kaip ir nėra kitų kombinacijų. Jeigu pažiūrėtumėm į Seimo sudėtį, beveik niekaip neįmanoma įsivaizduoti, kaip Tėvynės sąjunga galėtų sudaryti daugumą, o jeigu tai būtų mažumos Vyriausybė, irgi sunkiai tikėtas veikimas. Mažai tikėtina, kad kitos partijos, išskyrus liberalus, eitų į koaliciją“, – kalbėjo A.Ramonaitė ir pažymėjo, kad kai kurios partijos, norėdamos pagerinti savo šansus po rinkimų, pasitraukia iš koalicijos.

„Valdančiųjų mažai kas mėgsta“, – tikino ji.

Laimėti antrą kartą rinkimus iš eilės yra praktiškai be šansų.

Anot politologės, LVŽS elgesys traukiantis iš koalicijos pastatytų valstybę į sudėtingą situaciją. „Nebent tai būtų manevras, kad jie patys, galvodami apie Seimo rinkimus, nebenori būti valdantieji. Daug lengviau eiti į rinkimus kritikuojant valdžią, o ne būnant valdžioje. Laimėti antrą kartą rinkimus iš eilės yra praktiškai be šansų“, – dėstė A.Ramonaitė.

Ji sakė, kad nėra linkusi rimtai žiūrėti į R.Karbauskio kalbas: „Kai praeis rinkimai, viskas keisis ir bus galima lengvai išsisukti nuo tų pasakytų žodžių.“

Tapęs prezidentu G.Nausėda S.Skvernelio neatstumtų

S.Skvernelio konkurentas rinkimuose G.Nausėda pareiškė, kad premjeras be reikalo gąsdinasi, kad jam nesėkmingai pasirodžius rinkimuose, jis neteks Vyriausybės vadovo posto.

„Ne kartą sakiau – S.Skvernelis turi ūkiško žmogaus bruožų ir, tapęs prezidentu, aš siūlyčiau jam tęsti pradėtus darbus. Pažadų per šią rinkimų kampaniją premjeras pridalijo pakankamai daug, tad prezidento užduotis bus ne tik juos priminti, bet ir stebėti, kad jie būtų įgyvendinami, laikantis valstybės finansų tvarumo“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje išdėstė G.Nausėda.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda

Nors „valstiečiai“ Seime neturi formalios daugumos, jis tikino, kad premjeras Seime šiandien tebeturi pakankamą palaikymą.

„Jis turėtų koncentruotis ne į naujų pažadų dalijimą, o į anksčiau duotų įgyvendinimą ne 70, ne 80, o 100 proc.“, – S.Skverneliui siūlė ekonomistas.

„Nei premjeras, nei jį į prezidentūrą delegavusi partija neturėtų iš anksto savęs graudinti, o Lietuvos žmonių šantažuoti mintimis apie pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos ir tariamą gerų darbų pabaigą.

Čia ne smėlio dėžė – nereikia mesti žaislų ir išeiti, jei veiksmas vyksta ne pagal tavo scenarijų.

Čia ne smėlio dėžė – nereikia mesti žaislų ir išeiti, jei veiksmas vyksta ne pagal tavo scenarijų. Visi norime gero Lietuvai. Todėl visi turime pratintis dirbti drauge“, – nurodė G.Nausėda.

O pabaigoje pridūrė: „Bet jei yra taip, kad S.Skvernelis iš tiesų nebenori dirbti premjero darbo ir įgyvendinti Vyriausybės pažadų, tuomet matau ir kitų alternatyvų, kas galėtų imtis šios atsakomybės ir atlikti tai, kas pažadėta Lietuvos žmonėms.“

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną. Apklausų duomenimis, rinkimuose piliečiai labiausiai palaiko ekonomistą G.Nausėdą, antrą ir trečią vietas atitinkamai dalijasi Seimo narė I.Šimonytė bei premjeras S.Skvernelis.

Konstitucija ir pirmalaikiai rinkimai

Pagal Konstituciją, pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami trimis atvejais. Išankstinius rinkimus gali paskelbti Seimas, nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų parlamentarų balsų dauguma.

Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir prezidentas. Pirmu atveju – jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai.

Taip pat – Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./LR Konstitucija
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./LR Konstitucija

Anksčiau Mykolo Romerio universiteto profesorius, konstitucinės teisės žinovas Vytautas Sinkevičius komentare aiškino, kad išrinkus prezidentą Vyriausybės iki šiol buvo sudaromos vadovaujantis Konstitucinio Teismo (KT) 1998 metų sausio 10 dienos nutarime suformuota konstitucine doktrina.

Ji yra tokia: išrinkus prezidentą, Vyriausybė turi grąžinti išrinktam prezidentui įgaliojimus. Prezidentas priima Vyriausybės įgaliojimus, paveda jai laikinai eiti pareigas ir ne vėliau kaip per 15 dienų turi pateikti Seimui būtent įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės ministro pirmininko kandidatūrą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis