R.Karbauskis, pristatomas kaip opozicijos lyderis, į kinų žurnalistų klausimus atsakė raštu.
R.Karbauskis interviu priminė, kad Lietuva yra sutikusi, kad Kinijos Liaudies Respublika yra nedaloma, ir sutartomis sąlygomis plėtojo ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą.
„Neabejoju būtinybe plėtoti bendradarbiavimą su Taipėjumi, tačiau matau, kad buvo praleista galimybė tai padaryti neišeinant už susitarimo su Kinija rėmų. Pasekmės jaučiamos daugelyje pramonės šakų – nuo lazerių verslo iki medienos perdirbėjų. Kai kurie šalies verslai ir investuotojai yra nusivylę ir jiems skubiai reikia ieškoti naujų sprendimų“, – teigia R.Karbauskis.
Jis tikisi, jog Kinijos valdžia supranta, kad „neteisingus sprendimus priėmė Lietuvos valdžia, o ne žmonės ar verslas, kuriuos labiausiai paliečia Kinijos ir Lietuvos santykių problemos“.
LVŽS pirmininkas teigia, kad visuomenės apklausos rodo, kad dauguma Lietuvos žmonių nori gerų Kinijos ir Lietuvos santykių ir nepritaria Lietuvos politikų sprendimams, kurie juos pablogintų. „Tikiuosi, Kinijos valdžia į tai atsižvelgs priimdama sprendimus dėl Lietuvos“, – sako jis.
Anot LVŽS lyderio, „dabar labai svarbu tiesti, o ne griauti tiltus tarp šalių ir ieškoti diplomatinių būdų konfliktams išspręsti“. Jis taip pat tikisi, kad santykiai tarp dviejų šalių nepasikeis (toliau blogėjančia kryptimi)“.
R.Karbauskis interviu teigia, kad nenorįs tikėti, kad „yra susitarimų, kurie kelia pavojų Lietuvos verslui ir ekonomikai“.
„Lietuvai būtų naudingiau palaikyti gerus santykius tiek su Kinija, tiek su JAV. Esu kompromisų ir draugiškų šalių santykių šalininkas, ypač jei tai naudinga mūsų šaliai“, – sakė jis.
R.Karbauskis ir jo vadovaujama partija kritikuoja Lietuvos Vyriausybės sprendimą leisti Vilniuje atidaryti Taivaniečių atstovybę, kurios pavadinimas kinų kalba skamba kaip Taivano atstovybė.
Praėjusį mėnesį LVŽS šešėlinė Vyriausybė priėmė pareiškimą, kuriame tvirtina, kad kitoje valdančiojoje koalicijoje sieks pakeisti Kiniją supykdžiusios Taivaniečių atstovybės pavadinimą, kad jame nebeliktų salos vardo. Iš dabartinės Vyriausybės reikalaujama „ištaisyti savo klaidą pervadinant atstovybę taip, kaip ją vadina Vakarų šalyse – Taipėjaus misija arba atstovybe“.
Lietuva pagalbos kreipėsi į ES
Lietuva tapo pirmąja Europos Sąjungos šalimi, kuri leido Taivaniečių atstovybei savo pavadinime naudoti Taivano vardą. Kitose Vakarų šalyse, įskaitant JAV, tokios įstaigos vadinamos Taipėjaus biurais – taip siekiama nepykdyti komunistinės Kinijos, kuri demokratiškai valdomą Taivaną vadina šalies dalimi.
Kinija prieš Lietuvą ėmėsi diplomatinio ir ekonominio spaudimo. Pernai lapkritį Pekinas oficialiai pažemino diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva iki reikalų patikėtinių. Diplomatiniam konfliktui vystantis, Lietuvos verslininkai pranešė patyrę įvairių prekybos su Kinija apribojimų. Šalies politikai juos pavadino nepaskelbtomis sankcijomis.
Lietuva kreipėsi pagalbos į Europos Sąjungą. ES šiam ginčui daugiau dėmesio ėmė skirti po to, kai Kinija spaudimą ėmė taikyti ir kitų Europos šalių įmonėms, jei jos turi gamyklų Lietuvoje.
Dėl to ES praėjusią savaitę kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO).