Jo teigimu, reikėtų apsvarstyti, kad ne daugiau kaip trečdalį LRT tarybos narių skirtų politikai arba išvis jų neskirtų.
„Jeigu mes drįstume priimti sprendimą ir sumažintume politikų skiriamų LRT tarybos narių iki trečdalio, jūs tam pritartumėte? Tai mes tai komitete ir darysime“, – antradienį per Seimo Kultūros komiteto posėdį LRT generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės klausė R.Karbauskis.
Visuomeninio transliuotojo vadovė teigė, kad keičiant LRT tarybos formavimo tvarką ir net ją depolitizuojant, reikėtų platesnės diskusijos, taip pat ir su tarptautiniais ekspertais.
„Pasakysiu, ką sako geroji Europos transliuotojų sąjungos praktika (EBU), jie pataria, kad visuomeninių transliuotojų valdymo organuose politikų atstovai geriausiu atveju turėtų sudaryti ne daugiau kaip trečdalį. Mes šiuo metu turime du trečdalius“, – teigė M.Garbačiauskaitė-Budrienė.
R.Karbauskis taip pat teigė siūlysiąs Konstitucijos pataisą, kad į LRT tarybą negalėtų būti skiriami politinėms partijoms priklausantys žmonės.
Aš tikiuosi, kad mes svarstydami komitete šnekėsime apie kelis dalykus. Pirma, tai Konstitucijos pataisa, kad LRT taryboje nebūtų politinių partijų narių.
„Aš tikiuosi, kad mes svarstydami komitete šnekėsime apie kelis dalykus. Pirma, tai Konstitucijos pataisa, kad LRT taryboje nebūtų politinių partijų narių. Dėl to reikia keisti Konstituciją“, – sakė R.Karbauskis.
Anot jo, keisti visuomeninio transliuotojo valdymą reikia, nes laikinosios Seimo komisijos išvados, atskleidusios ūkinius ir finansinius pažeidimus, parodė, kad dabartinis mechanizmas neveikia tinkamai.
„Mechanizmai negali būti veikiantys dėl gero direktoriaus ar blogo direktoriaus, jie turi tiesiog veikti. Dabartinė struktūra to neužtikrina“, – tvirtino Kultūros komiteto vadovas.
Komiteto posėdyje dalyvavęs LRT tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis tvirtino, kad nepaisant to, jog dabar aštuonis iš dvylikos LRT tarybos narių skiria politikai, jis nematąs jokios jų įtakos tarybos nariams.
„Kaip gana seniai taryboje dirbantis Seimo deleguotas atstovas, turiu pasakyti, kad nepastebiu politinio spaudimo tarybos nariams ar iš prezidentūros, ar iš paties Seimo. Būtent šitas performavimas nemanau, kad šiuo metu yra labai prasmingas. Ta sistema gana seniai veikia, veikia gana stabiliai“, – sakė L.Gadeikis.
„Šis klausimas tikrai nėra toks reikšmingas. Kas funkcionuoja pakankamai netrumpai ir gana sklandžiai, kam griauti vien tam, kad griautų?“ – stebėjosi jis.
LRT generalinė direktorė savo ruožtu aiškino, kad laikinosios tyrimo komisijos išvadose teikiami siūlymai dėl LRT tarybos narių kadencijos trumpinimo, galių siaurinimo, valdybos steigimo kelia nerimą.
„Iš esmės mes šiuos žingsnius laikome žingsniais link LRT politizavimo. Mes galvojame, kad tai nesuderinama su demokratijos, skaidrumo ir žodžio laisvės principais“, – teigė ji.
Komisijos išvadose siūloma iš dalies keisti tarybos narių skyrimo tvarką, susiejant su skiriančiųjų institucijų kadencijomis. Būtų nustatoma, kad prezidentas keturis tarybos narius skirtų ne visus vienu metu, o kas 15 mėnesių. Taip būtų nustatoma, kad prezidentas per savo kadenciją paskirtų visus pagal įstatymą deleguojamus tarybos narius.
Kartu siūloma palaipsniui pereiti prie modelio, kai Seimas savo deleguojamus tarybos narius irgi skirtų ne visus iš karto, o išdėstant per visą kadencijos laikotarpį.
Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, LRT taryba sudaroma šešeriems metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Keturis tarybos narius skiria prezidentas, keturis narius – Seimas (2 nariai skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų), dar keturis narius – Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija.
Išvadose minimi ir viešųjų pirkimų pažeidimai, padaryti prie ankstesnės vadovybės. Konstatuota, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nuo 2005 metų sistemingai fiksavo pažeidimus, bet nėra duomenų, kad tuometine LRT vadovybė būtų ėmusis priemonių užkirsti jiems kelią.
Seimas gruodžio pabaigoje sudarė komisiją LRT finansams tirti. Jai pavesta nustatyti, ar LRT iš prodiuserių perkamos paslaugos atitinka rinkos kainas, išnagrinėti LRT pirkimus, vadovybės struktūrą, jos atitikimą europinei praktikai ir t.t.
