Seimo rinkimus laimėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga vienu iš svarbiausių savo prioritetų iškėlė kultūrą. Kokių pokyčių galime tikėtis kultūros srityje artimiausiu laiku? Apie tai laidos „Nes man tai rūpi“ vedėja Jolanta Kryževičienė kalbėjosi su paskirtąja kultūros ministre Liana Ruokyte-Jonsson, naujai įkurto Kultūros komiteto pirmininku R.Karbauskiu ir pirmininko pavaduotoju Arūnu Gelūnu.
Dauguma vyriausybių ir partijų sakydavo, kad kultūra jiems yra svarbi, tačiau ministerijų dalybų laikotarpiu Kultūros ministerija likdavo pamiršta. R.Karbauskio teigimu, naujos valdžios dėmesį kultūrai iliustruoja tai, kad Seimas jau žengė pirmą žingsnį ir atskyrė Švietimo ir mokslo komitetą nuo Kultūros komiteto.
„Dabar mes turime naują komitetą, kas reiškia, kad jau politiniame lygyje turime aiškų kultūros prioritetą. Aš pats ryžausi būti to komiteto pirmininku, kandidatavau ir buvau išrinktas, būtent bandydamas pasakyti, kad ši sritis dabar turėtų būti visomis prasmėmis labai svarbi. Šnekant apie kultūros finansavimą, turime siekį pasivyti mūsų kaimynus estus. Jau šnekėjome komitete apie tai, kad galima būtų siekti kiekvienais metais didinti finansavimą kultūrai 0,1 proc. nuo BVP ir pasiekti estų finansavimo lygį po šešerių metų (1,2 proc.), tai praktiškai – dvigubai“, – apie planus pasakoja R.Karbauskis.
Kalbėdamas apie kultūros ir švietimo santykį, Kultūros komiteto pirmininkas akcentavo, kad šiuo metu Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijos negali būti jungiamos, kol kas būtina siekti šių sričių kokybinio veikimo ir bendradarbiavimo.
Lygindamas buvusią kultūros politiką su būsimąja buvęs kultūros ministras A.Gelūnas tikina, kad, turint politinės valios pakelti kultūrą iki valstybės prioriteto ir suradus naujų finansinių šaltinių, galima sukurti naujas tendencijas ir tam tikrą proveržį.
R.Karbauskis pabrėžia, kad pirmiausia bus siekiama pakeisti Kultūros fondo finansavimo šaltinius.
„Šiuo metu Kultūros fondas finansuojamas iš alkoholio ir tabako akcizų, lošimų. Taip ateityje neturėtų būti, mes jau šnekėjome pirmame komiteto posėdyje, kad turime perskaičiuoti BVP ir aiškiai su tuo susieti. Kita vertus, šnekėdami apie kultūros finansavimą, turime suprasti, kad vienas iš pagrindinių šaltinių kultūrai finansuoti vis dėlto yra mecenavimas – privačių žmonių rėmimas“, – aiškina R.Karbauskis.
Pasak jo, komitetas pateiks Seimui Kultūros mecenavimo įstatymą. Įstatyme mecenatas turi būti aiškiai apibrėžtas, kad juo negalėtų vadintis kiekvienas žmogus, paaukojęs šimtą ar kelis šimtus eurų tam tikram renginiui. Svarbiausia, kad kiekvienam žmogui ar įmonei, kurie rems kultūros renginius, tai būtų garbės reikalas, bet tai kol kas nėra įforminta įstatymu, sako R.Karbauskis.
Politikas neslepia, kad jei būtų jo valia – menininkai nuo mokesčių būtų atleisti. „Šiandien reikėtų žiūrėti į visas aplinkybes, negaliu teigti, kad tą pavyktų padaryti, bet manau, kad, jei sugebėtume sutvarkyti mokesčių sistemą taip, kad neapkrautume menininkų buhalterine apskaita ir visais kitais dalykais, tai galėtume sulaukti dėmesio – ne tik Lietuvos menininkų pasilikimo, darbo, pastangų čia kurti savo ateitį, bet ir užsienio menininkų dėmesio šitai šaliai, kurioje – ypatinga aplinka kultūrai“, – svarsto politikas.
R.Karbauskis pabrėžia, kad pirmiausia bus siekiama pakeisti Kultūros fondo finansavimo šaltinius.
R.Karbauskis mano, kad šiuo klausimu Lietuva galėtų išsiskirti Europos Sąjungoje. „Turėdami pakankamai gerai išvystytą infrastruktūrą, galėtume pritraukti tikrai nemažai ir kino kūrėjų, ir kitų menininkų, kurie pasirinktų šią labai gražią šalį“, – kalba jis.
R.Karbauskis taip pat tikisi, kad Kultūros ministerija pateiks analizę, kiek šiuo metu iš menininkų yra surenkama mokesčių. „Kai pradedama šnekėti, kad visi turi mokėti mokesčius, – taip, be abejonių, bet galbūt tai specifiška sritis. Labai sunku įtikinti save, kad pastangos, dedamos administruojant mokesčius kultūros srityje, atsiperka. Man atrodo, jos neatsiperka. Ir tos sumos, kurios iš kultūros ateina į mūsų biudžetą, Lietuvai kainuoja pernelyg daug“, – tikina pašnekovas.
Tarp būtinų įgyvendinti reformų naujoji kultūros ministrė L.Ruokytė-Jonsson mini Kultūros pagrindų įstatymo priėmimą, kuriuo valstybė įsipareigotų kultūrai.
„Jame aiškiai būtų įvardijami finansiniai mechanizmai, kaip kultūra bus finansuojama, nes žodžiai nieko nereiškia, jie turi būti paversti konkrečiais skaičiais, konkrečiais pažadais finansine išraiška. Taip pat šį dokumentą turėtų lydėti strateginis dokumentas, t.y. Kultūros strategija iki 2030 m. ir taip pat Lietuvos nacionalinė programa“, – apie finansavimo mechanizmų suderinimą kalba L.Ruokytė-Jonsson.
Naujoji kultūros ministrė savo moraline pareiga laiko kultūrai padarytos skriaudos atitaisymą.
„Ta suma, kuri buvo atimta iš kultūros lauko, kai Kultūros ministerijos programos buvo perduotos be finansavimo iš Lietuvos kultūros tarybos. Tai buvo akivaizdi visam kultūros laukui padaryta žala ir didelis akibrokštas. […] Programos buvo perduotos be pinigų, tai reiškia, tos programos negalėjo būti finansuotos arba jos finansuotos iš lėšų, kurios iš tikrųjų turėjo būti skirtos nevyriausybinėms organizacijoms arba regionų projektams. Vyko savotiškas apvaginėjimas.
Reiškia, mes lyg ir padidinome alkoholio ir tabako gaminių akcizą iki 3 proc., atrodo, padidėjo 5-iais mln. lėšos Lietuvos kultūros tarybos fonde, bet tuo pačiu mes atėmėme beveik 4 mln. Tai čia yra toks žaidimas ir kultūra pasijuto iš tikrųjų apgauta“, – tvirtina L.Ruokytė-Jonsson.
