Seimo nario „valstiečio“ Mindaugo Puidoko pataisos, įregistruotos dar lapkritį, dėl prieštaravimo Konstitucijai nepraėjo Seimo Teisės departamento filtro.
Pertrauką šių pataisų svarstyme yra padaręs ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
„M.Puidokas rodė mažai iniciatyvos tobulinti projektą“, – konstatavo A.Širinskienė. Todėl jautį už ragų nusprendė griebti pats frakcijos seniūnas R.Karbauskis.
Žala sveikatai ir gyvybei natūraliai reiškia ir saugumą, todėl šį žodį išbraukėme kaip perteklinį.
Kodėl jo parengtų pataisų projektas komiteto dėmesio sulaukė dar iki oficialaus įregistravimo?
„Posėdyje dalyvavo nevyriausybinės organizacijos, kurios dalyvavo rengiant M.Puidoko pataisas, kitos institucijos, Teisės departamentas. Diskutavome, kaip pataisos turėtų būti patobulintos, kad neliktų prieštaravimų Konstitucijai. Ir po šios diskusijos R.Karbauskis registravo gerokai patobulintą projektą“, – pasakojo A.Širinskienė.
Svarstys artimiausiame posėdyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas, Vyriausybės pateiktas pataisas Seimas svarstė gruodžio viduryje. Seimo nariai bendru sutarimu pritarė pataisoms po pateikimo.
Manoma, kad R.Karbauskio įregistruotas pataisų projektas atsidurs artimiausio Seimo posėdžio darbotvarkėje – penktadienį ar šeštadienį.
„Aišku, galima tobulinti iki begalybės. Tačiau manau, kad projektas išėjo subalansuotas. Pataisos nukreiptos į pagalbą šeimoms“, – aiškino A.Širinskienė.
Smurto sąvoka nekeičiama
R.Karbauskio siūlomose pataisose smurto sąvoka iš esmės neliečiama. Tiesa, vienoje vietoje ji patobulinama – susiaurinta. Smurtu nelaikomi tik „proporcingi veiksmai, kuriais prieš vaiką panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnio pavojaus vaiko sveikatai ar gyvybei ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis“.
A.Širinskienė paaiškino, kad šis momentas netgi dar labiau sugriežtinamas, mat dabar galiojančiame įstatyme kalbama apie proporcingus ir neproporcingus veiksmus: „Tačiau net vaiką gelbstint turi būti elgiamasi proporcingai.“
Pataisose nebeliko žodžio „saugumas“. Kalbama tik apie realų ar tiesioginį pavojų sveikatai ir gyvybei.
„Diskutavome dėl saugumo. Psichologai sakė, kad saugumas – labai plati sąvoka. Žala sveikatai ir gyvybei natūraliai reiškia ir saugumą, todėl šį žodį išbraukėme kaip perteklinį“, – 15min sakė A.Širinskienė.
Užtat psichologinio smurto apibrėžimas pataisose dar labiau praplečiamas. Prievartinis vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymo nustatyta tvarka toks atskyrimas yra būtinas, yra apibūdinamas kaip psichologinio smurto forma.
Formuluotė sušvelnėjo: ji susieta su vaiko branda, o ne amžiumi.
Be to, pataisomis siūloma nustatyti, kad „priešmokyklinio amžiaus vaikas be objektyvios būtinybės neliktų vienas aplinkoje, kurioje, atsižvelgiant į jo amžių bei brandą, gali kilti realus pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei“.
Tokiu būdu siūloma koreguoti nuostatą, draudžiančią vaikus iki 6 metų palikti vienus. Šiuo metu vaiko tėvai turi pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.
„Formuluotė sušvelnėjo: ji susieta su vaiko branda, o ne amžiumi. Gali būti situacija, kad jaunesnis vaikas gali būti brandus, kad saugiai jaustųsi tam tikroje aplinkoje“, – svarstė A.Širinskienė.
Vaiko paėmimas – kraštutinė priemonė
Kaip ir Vyriausybės pataisoje, R.Karbauskio projekte irgi atsisakoma grėsmės lygių nustatymo.
Bendra ir tai, kad už žinomai melagingą pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą yra siūloma taikyti administracinę atsakomybę.
Bauda už melagingą vaiko teisių apsaugos iškvietimą būtų tokia pati kaip priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga, t. y. nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.
Sutariama ir dėl to, kad vaiko paėmimas iš šeimos turi būti tik kraštutinė priemonė.
„Vaikas priverstinai gali būti paimamas iš jo tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą tik tuo atveju, jei tai yra proporcinga priemonė, būtina siekiant išvengti realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko gyvybei, sveikatai, ir šis pavojus negali būti pašalinamas kitomis priemonėmis“, – rašoma projekte.
Pagal pataisas procesas turės būti žodinis, jame privalomas advokato dalyvavimas, kad šeimos interesai būtų atstovaujami profesionalaus juristo.
Sprendimas paimti vaiką turėtų būti „pagrįstas ir motyvuotas, be kita to, nurodant ir aplinkybes, kodėl vaiko nebuvo įmanoma apsaugoti kitais būdais“.
Įrašoma, kad vaiko paėmimas iš saugios aplinkos negalimas, o paėmimo metu privalo dalyvauti tėvai ar vienas iš tėvų, ar vaiko atstovų pagal įstatymą.
A.Širinskienė pažymėjo, kad artimiausi metu prie pataisų bus įregistruotas ir Civilinio proceso paketas, užtikrinant žodinį procesą vaiko paėmimo iš šeimos bylose: „Dabar vyksta rašytinis procesas, tėvai skundžiasi, kad negalėjo tinkamai dalyvauti procese. Pagal pataisas procesas turės būti žodinis, jame privalomas advokato dalyvavimas, kad šeimos interesai būtų atstovaujami profesionalaus juristo.“
M.Puidokas: „Aš nesustosiu“
M.Puidokas pataisas vertina kaip kompromisines. „Mano pavardės kaip autoriaus ant kompromisinio pataisų projekto nėra. Jei būčiau sutikęs, pavardė būtų. Aš, kaip diplomatas ir politikas, matau, kad konstruktyvus darbas labai svarbus. Tai yra mažas žingsnelis į priekį, bet tikrai nepakankamas. Todėl aš tikrai nesustosiu“, – garantavo M.Puidokas, tačiau pasidžiaugė, kad bent pereinamajame laikotarpyje turėsime šiek tiek geresnę tvarką.
M.Puidokas užtikrino visomis politinėmis priemonėmis sieksiąs, kad esminiai saugikliai įstatyme atsirastų.
„Dabartinėje versijoje vis dar lieka institucijos, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, pagrindiniame vaidmenyje, o ne šeima. Mano įsitikinimu, pagrindinė dedamoji turėtų tekti pagalbai šeimai. Dabar gi tarnyboms lieka galimybė piktnaudžiauti savo padėtimi ir jų taikiklyje gali atsidurti bet kuri šeima:, – kalbėjo M.Puidokas.
R.Karbauskio ir A.Širinskienės buvo pasakytos labai aiškios ribos ir rėmai, kuriuose galima daryti pataisymus.
Jis įsitikinęs, kad jokių rimtų įrodymų, kad jo siūlytos ir pusšimčio parlamentarų pasirašytos pataisos prieštarauja Konstitucijai, nėra. Kodėl tuomet jis nekovojo dėl savo „kūdikio“?
„Nes R.Karbauskio ir A.Širinskienės buvo pasakytos labai aiškios ribos ir rėmai, kuriuose galima daryti pataisymus. Nesutinku, kad tai – pilnas sprendinys, bet geriau nei nieko. Sieksiu, kad būtų konceptualesnės pataisos. Tą bus galima padaryti registruojant pataisas į projektą arba per 68 Konstitucijos straipsnį surinkus 50 tūkst. žmonių parašų, kad mūsų pataisos būtų privalomai svarstomos Seime“, – kalbėjo M.Puidokas.
Prielankumas Vyriausybės pataisoms?
Socialinės apsaugos ir darbo ministro Linas Kukuraitis pirmadienį po popiet išplatino vertinimą dėl naujai registruotų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimų.
„Sutinku su registruoto įstatymo tikslu, kad vaikas iš šeimos gali būti paimamas tik kraštutiniais atvejais, kai neįmanoma apsaugoti vaiko nuo pavojaus saugumui ir gyvybei kitomis priemonėmis. Dėl įstatymo įgyvendinamosios ir taikymo dalies, Vyriausybė yra jau pateikusi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kurios yra itin nuoseklios, orientuotos į paslaugas šeimai, išdiskutuotos su suinteresuotomis grupėmis, tarp jų ir Lietuvos policija, tiesiogiai dalyvaujančia, kai įtariamas vaiko teisių apsaugos pažeidimas.
Seimas yra pritaręs šioms pataisoms po pateikimo. Užtikrinant vaiko teisių apsaugą itin svarbu atsižvelgti į šios srities praktikų patirtį ir patarimus – šiuo atveju labai svarbi ne tik vaiko teisių apsaugos specialistų, bet ir savivaldybių atstovų ar policijos nuomonė, kuri buvo palanki būtent Vyriausybės pataisoms“, – komentare teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
