„Mes į rinkimus ateinam ne iš opozicijos, mes – iš pozicijos, tai mums gana paprasta, nes tų darbų padaryta tikrai labai nemažai ir labai svarbių. Tai ir bus mūsų argumentas rinkimuose – ne kas nors kita“, – pirmadienį 15min komentavo LVŽS vedlys.
Partija, anot jo, 2020-ųjų Seimo rinkimų programą, kaip tęstinę, pradėjo formuoti dar prieš metus.
„Tie darbai, kurie pradėti ir kurie daromi, bus tęsiami [...], ir nemanau, kad mes daug dalykų programoje turėsim, kurie būtų visiškai inovatyvūs. Bet aišku – bus“, – tikino R.Karbauskis ir pridūrė labai smalsaujantis dėl opozicinių partijų programų.
Savaime suprantama gerovė
Pažymėjus, kad konservatoriai į savo programos turinį ketina įtraukti gerovės valstybės apibrėžimą, politikas atkirto, kad to įtraukti nėra reikalo.
„Mes tikrai to nesivaikysime ir tikrai to specialiai nerašinėsime. Manau, tai – savaime suprantama. Partija, kuri eina į rinkimus, nenorėdama gerovės valstybei, žmonėms, tiesiog neturi dalyvauti rinkimuose. Čia savaime suprantama. Prezidentas pasakė tai, kas politikams turėtų būti savaime suprantama“, – pakartojo jis ir pridūrė, kad dažnai kartojamas „gerovės valstybės“ lozungas tampa anekdotu.
2016-aisiais pristatydamas rinkimų programą R.Karbauskis kaip prioritetus išskyrė kultūrą ir švietimą bei paminėjo, kad tai – labiausiai apleistos valstybės sritys.
„Kultūros srities finansavimas privalo būti padidintas, mes turime nedelsdami prilyginti kultūros darbuotojų atlyginimus prie švietimo darbuotojų lygio. Tam reikia vos 14 milijonų. Tai nėra didelė našta valstybės biudžetui, tai tik prioritetų klausimas. Aš net nebandysiu įrodinėti, kad valstybė turi ir gali surasti pinigų kultūrai. Jei to nesugeba dabartinė valdžia – gėda jai“, – tuomet dėstė partijos pirmininkas.
LVŽS žengiant į kitus Seimo rinkimus, prioritetai, R.Karbauskio teigimu, nesikeis.
„Jeigu valstybėje kelerius metus darant kažką labai svarbaus ir reikšmingo pasikeičia prioritetai, gali atsirasti nauji, bet niekad nebus taip, kad švietimas ir kultūra Lietuvoje nebūtų prioritetai. Kada tai jau nebebus prioritetai, Lietuva nebebus tokia valstybė, kokia yra dabar“, – dėstė jis.
Užsinori į opoziciją
Ar „valstiečiai“ kitąmet mato save opozicijoje?
„Kiekvienas politikas save mato ir pozicijoje, ir opozicijoje. Aš buvau dvi kadencijas opozicijoje ir žinau, ką tai reiškia. Tame jokios problemos nėra. Kartais norisi būti opozicijoje, kai matai, kaip elgiasi opozicija. Kada už nieką neatsakai, o tiesiog kritikuoji, – atsakė R.Karbauskis.
– Aš galiu pasakyti kitą dalyką, galbūt pagrindinį motyvą, kodėl aš esu politikoje: kol kyla grėsmė, kad konservatoriai kada nors taps dauguma, tol aš esu politikoje. Jeigu nebūtų šitos grėsmės, manęs tikriausiai politikoje nebūtų iš viso.“
Kol kyla grėsmė, kad konservatoriai kada nors taps dauguma, tol aš esu politikoje.
Klausiamas, ar, jo manymu, Lietuvoje turėtų nelikti konservatorių partijos, parlamentaras atsakė neigiamai, bet nepašykštėjo kritikos oponentų sprendimams ekonominės krizės metais.
„Tu eini į politiką, kad šitie žmonės būtų kuo toliau nuo sprendimų, kuriuos reikia priimti. Mes suprantam labai logiškai: jeigu mes būsim opozicija, tikriausiai pozicija bus konservatoriai. Tai yra realiai vienintelis motyvas, kodėl aš darau viską, kad taip neatsitiktų. Dėl to ir esu politikoje, – pakartojo jis.
– Pasikeitus kartoms konservatorių partijoje grėsmė, mano įsitikinimu, yra gerokai padidėjusi, nes ta naujoji karta iš viso neturi absoliučiai jokių vertybių. Man toks vaizdas, kad jiems vienintelės vertybės įteisinti narkotikus ir atšaukti alkoholio apribojimus. Viskas, daugiau pas juos nieko nėra.“
Esmė – ne partiškumas
Klausimus, susijusius su 2020-ųjų Seimo rinkimais, LVŽS taryba apsvarstė rugsėjį. Tąkart, anot R.Karbauskio, kalbėta ir apie kandidatų sąrašų formavimo principus.
„Nebetrauks valstiečiai daugiau į sąrašus nepartinių žmonių“, – visuomeninio transliuotojo laidai „Savaitė“ teigė nepartinis premjeras S.Skvernelis ir pabrėžė, kad jam ši taisyklė taikoma nebus.
Tačiau R.KarbauSkis paneigė S.Skvernelio žodžius – esą premjeras buvo suklaidintas. Šia tema su S.Skverneliu jis teigė bendravęs asmeniškai.
„Tai buvo atskirai netgi pašnekėta mūsų, kad jeigu nutars dalyvauti, kai pasveiks, rinkimuose ir norės kartu su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, tai taryba patvirtino pritarimą šitokiam veiksmui.
Bet kartu konstatavo, kad visų kitų, kurie nėra partijos nariai, bet yra mūsų frakcijoje, dalyvavo kartu rinkimuose, partiškumo klausimas nekeliamas. Jie galės būti kartu ir veikti kartu, nes ne partiškumas yra esmė, o vertybės, kurios yra bendros“, – kalbėjo politikas.
„Valstiečiai“ 2016-aisiais į rinkimų sąrašą įtraukdami nemažai nepartinių, R.Karbauskio teigimu, siekė „turėti pakankamai kompetencijų visose srityse tam, kad laimėjus rinkimus galėtų deramai atstovauti rinkėjams“.
„Mes tuo metu kaip organizacija kai kurių kompetencijų neturėjome savo narių tarpe ir sąrašo išplėtimas į nepartinius žmones buvo pragmatiškas mąstymas, kad mes turime surinkti komandą, kuri būtų pajėgi daryti tai, ko iš mūsų tikimasi. Ir tas pavyko“, – tikino jis.
Kandidatų vienmandatėse nekeis
R.Karbauskis pažymėjo, kad per šią Seimo kadenciją LVŽS frakciją paliko tik keletas asmenų. O frakcija po to esą tapo dar stipresnė: „Mes džiaugiamės, kad jie ją paliko. Dabar mes turim daug stipresnę komandą.“
Formuojant kitų metų rinkimų sąrašą LVŽS, anot R.Karbauskio, sutarė, kad jame nebus su partija nesusijusių asmenų: „Buvo konstatuota, kad sudarant naują sąrašą reikėtų vengti žmonių, kurie neturi jokio ryšio su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kad minimalizuotume klaidų atvejus.“
Dabar vienmandatėse apygardose į Seimą išrinkti „valstiečiai“, tikėtina, ir kitąmet turės galimybę pretenduoti tose pačiose apygardose. Nebent galimybės atsisakys.
Beveik visi mūsų vienmandatininkai turėtų išsaugoti savo vienmandates.
„Beveik visi mūsų vienmandatininkai turėtų išsaugoti savo vienmandates, nes tai yra visiškai logiška, kad tie žmonės, kurie ketverius metus dirbo vienmandatei, jeigu jie dirbo gerai, jie bus išrinkti“, – dėstė R.Karbauskis.
Su partneriais „socialdarbiečiais“, Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga ir frakcija „Lietuvos gerovei“, kuri iki rinkimų greičiausiai turės partijos atitikmenį, „valstiečiai“ nežada jungti kandidatų sąrašų daugiamandatėje apygardoje, bet vienmandatėse esą konkuruoti neplanuoja.
„Sąrašų jungti neplanuojame, bet dėl vienmandačių planuojame susitarti. Jeigu tai padaryti pavyks, tokiu atveju turėsime 71 kandidatą ir tą patį 71 turės ir mūsų partneriai. Toks yra planas. Jeigu tai pavyks, mums būtų daug lengviau – tai dabartinei koalicijai – antruose turuose turėti savo atstovus“, – pasakojo R.Karbauskis.
LVŽS frakcija Seime šiuo metu turi 50 atstovų.
Seimo rinkimai vyks kitų metų spalio 11-ąją.