„Nemanau, kad laike tai labai komplikuojasi. Aplinkybės dėl pareigūnų, kurie nepateikė informacijos arba ją galimai nuslėpė, yra tik nedidelė dalis to tyrimo. Aišku, I.Rozovos atvejis – daug didesnis tyrimas ir jis gali virsti apkalta“, – antradienį Seime žurnalistams komentavo politikas.
Anot R.Karbauskio, „buvo daroma viskas“, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai nesusipažintų su informacija apie I.Rozovos ryšius.
„Ne tik ši informacija neprieinama buvo, nes dalis informacijos, kiek man yra girdėta, kiek žinau, kiek domėjausi, buvo pas buvusį pirmininką (NSGK pirmininką Vytautą Baką – 15min) seife“, – kalbėjo R.Karbauskis.
Parlamentinio tyrimo iniciatyvai Seime jis reiškė palaikymą.
Antradienį Seimas po pertraukos, kurios paprašė opozicija, grįš prie tyrimo dėl I.Rozovos ryšių klausimo.
NSGK siūlo atlikti tyrimą ne tik dėl I.Rozovos ryšių ir veiklos, galimai keliančios grėsmę nacionaliniam saugumui, bet ir dėl to, ar Seimo narė, nuslėpusi informaciją apie tokius ryšius, yra verta apkaltos.
Parlamentarai taip pat siūlo aiškintis, ar tinkamai į gautą Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją reagavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, tuometinis NSGK vadovas V.Bakas, ar žvalgybine informacija nebuvo manipuliuojama.
Opozicija baiminasi, kad toks tyrimas taps politinio susidorojimo su kolegomis Seime įrankiu ir užgoš tyrimą dėl I.Rozovos ryšių, tad siūloma, kad situaciją analizuotų ne Seimo NSGK, o laikinoji tyrimo komisija.
Informacija apie I.Rozovos ryšius su Rusijos diplomatais paaiškėjo po to, kai Seimo NSGK pradėjo aiškintis jos dalyvavimo Tarpparlamentinės stačiatikių asamblėjos sesijoje Gruzijoje šių metų birželį aplinkybes.
VSD duomenimis, I.Rozova su Rusijos diplomatais tarėsi dėl finansinės paramos parlamentarės atstovaujamam Rusų aljansui, aptarė galimybes Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, bendravo su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.
I.Rozova šiuo metu yra dviejų Seimo komitetų narė, keletą mėnesių 2017–2018 metais ėjo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininko pavaduotojos pareigas.
Savo ryšių su Rusijos diplomatais I.Rozova nekomentuoja. Kalbėdama apie tai, kodėl prašydama leidimo dirbti su įslaptinta informacija apie šiuos ryšius neužsiminė, politikė teigė nesupratusi, „ką ten reikia pažymėti“.
Su informacija apie I.Rozovą prieš pusantrų metų susipažinęs V.Pranckietis teigė „viską padaręs tiek, kiek turėjo padaryti“ ir dėl veiksmų esą konsultavęsis su tuomečiu Seimo NSGK pirmininku V.Baku.
Pastarasis tikino negalėjęs paviešinti slaptos informacijos. Esą jo darbas buvo užtikrinti, kad su ja galėtų susipažinti tik Seimo NSGK nariai.
„Kalba, kad aš neviešinau, slėpiau, yra didelis melas“, – kalbėjo jis.
