„Mes bandom skaičiuoti. Atrodo, kad mes turėtumėm – trys partijos koalicijoje – daugumą, nes Seime liko 138 Seimo nariai, dar trys bus renkami, ir koalicija, jeigu aš teisingai skaičiuoju, būtų trijų partijų, turės 70 Seimo narių“, – teigė R.Karbauskis.
LVŽS Seime su šiuo metu frakcijai nepriklausančiu Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu turi 51 narį, į koaliciją norintys jungtis „tvarkiečiai“ – 7, „socialdarbiečiai“ – 11. Taigi iš viso – 69.
Kas tas vienas, kurį stengiamasi pasikviesti į koaliciją, tai yra jungtis prie kažkurios frakcijos, R.Karbauskis neatskleidė: „Nekomentuosiu. Mes šnekamės, kaip ir mūsų opozicija, šnekamės su visais Seimo nariais. Siekiam, kad koalicija būtų kuo didesnė.“
Lauks galimų partnerių norų
Trys partijos, kurios siekia sudaryti koaliciją ir pasirašė ketinimų protokolą, yra LVŽS, Socialdemokratų darbo partija bei partija „Tvarka ir teisingumas“. „Valstiečių“ derybinė grupė, anot R.Karbauskio, dėl derybų su galimais partneriais nuo šiol turės atsiskaitinėti frakcijai.
Derybų grupę sudaro LVŽS frakcijos nariai Tomas Tomilinas, Jonas Jarutis, Guoda Burokienė ir Aušrinė Norkienė.
„Frakcija suteikė įgaliojimus derybų grupei, bet pirmas įgaliojimas yra išgirsti mūsų partnerių norus. O tada informuoti frakciją“, – teigė jis.
Seimo nario žiniomis, ketvirtadienį savo norus įvardins „socialdarbiečiai“, galbūt ir „tvarkiečiai“. Iš LLRA-KŠS naujienų, ar apskritai jungsis į derybas, tikimasi penktadienį.
„Tokiu atveju bus jau visų partijų norai išsakyti ir galėsim susirinkę frakcijoje antradienį ar trečiadienį aptarinėti tai, ką išgirdome“, – nurodė politikas.
„Niekas nėra susitarta“
R.Karbauskis tikino, kad posėdžio metu frakcija nenutarė dėl raudonų linijų, esą jos bus nubrėžtos, kai prasidės derybos. Nenutarta, ar naujai suformuotos Vyriausybės ministrai turės būti partiniai, kokių ministerijų „valstiečiai“ partneriams atiduoti nenorės.
Šnekėti apie išankstines sąlygas būtų nesąžininga mūsų partnerių atžvilgiu.
„Negaliu apie tai šnekėti. Mes tikrai to klausimo nesame niekaip nusprendę. Šnekėti apie išankstines sąlygas būtų nesąžininga mūsų partnerių atžvilgiu. Visa tai yra derybų procesas“, – apie tenkančias ministerijas kalbėjo politikas ir pabrėžė, kad kol kas jokio derybinių grupių susitikimo nebuvo.
„Socialdarbiečių“ lyderis Gediminas Kirkilas antradienį pareiškė su premjeru Sauliumi Skverneliu iš esmės sutaręs, kad jo partijai sudarant koaliciją atitektų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tiesa, premjero patarėjas šią informaciją paneigė. Ją neigė ir R.Karbauskis.
„Niekada niekas nėra susitarta, kol nėra susitarta. O susitarta nėra dėl nieko, kadangi nėra koalicinės sutarties“, – pažymėjo jis.
„Valstiečių“ prioritetiniai darbai
R.Karbauskis tvirtino, kad „valstiečiams“ stipresnės koalicijos, nei buvo anksčiau, reikia siekiant įgyvendinti Vyriausybės programą, tęsti pradėtus darbus.
„Daugelį tų reformų, kurios yra pradėtos reikia iki galo įgyvendinti, vienas dalykas. Antras dalykas, kai kuriose srityse, pavyzdžiui, švietimas, nemokamas aukštasis mokslas, stojimo į aukštąsias mokyklas tvarkos peržiūra ir daug dalykų, kurie privestų mūsų planus iki konkrečių sprendimų, kurie būtų pozityvūs.
Pavyzdžiui, kultūros srity aš galiu paminėti, kad labai norime, jog muziejai būtų atskirti iš Kultūros tarybos, jiems finansavimas būtų iš atskiro fondo, kaip dabar teatrams ar muzikinėms įstaigoms“, – dėstė LVŽS pirmininkas ir teigė, kad kiekvienoje srityje yra prioritetų, reiškė viltį, kad per likusį šio Seimo kadencijos laiką tikslų pasiekti pavyks.
Klausiamas, ar iki Seimo rinkimų bus teikiama gydymo įstaigų pertvarka, R.Karbauskis sakė dabar negalintis atsakyti: „Turim sėdėti derybinės grupės, frakcijos kartu susitarti, kokius sprendimus mes kartu padarysime, kiek jų padarysime. Šiandien atsakyti į klausimą, kokiam gyly bus reforma, – sutarimo reikalas.“
Prieštara dėl rentų ir finansinės bėdos
R.Karbauskis išreiškė nuomonę ir dėl „socialdarbiečių“ iniciatyvos įteisinti neperrinktų Seimo narių rentas. LVŽS lyderis suabejojo, ar toks įstatymo projektas pasieks posėdžių salę.
„Klausimas yra labai sudėtingas, vieningos nuomonės nėra, todėl aš nemanau, kad šitas klausimas pateks į darbotvarkę [...] šioje kadencijoje“, – dėstė jis, pridūręs, kad ir pats „nėra už“ rentas.
Kad tokį įstatymą vetuotų, antradienį paskelbė ir išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda.
Praėjusią savaitę „valstiečiai“ nepratęsė sutarties su frakcijos atstovu spaudai Liutauru Ulevičiumi. R.Karbauskis tvirtino, kad tai padaryta dėl lėšų stokos.
„Sprendžiam klausimus atsižvelgiant į tai, kokią mes turim finansinę situaciją. Partija turi po rinkimų skolų ir nebegalime išlaikyti etatų, kuriuos turėjom iki tol. Šitą etatą – L.Ulevičiaus – išlaikė partija“, – pasakojo politikas.
Jis tikino, kad su L.Ulevičiumi puikiai bendradarbiauta: „Jeigu praturtėsim, galbūt vėl iš naujo pradėsim.“
Kokio dydžio partija turi skolų, R.Karbauskis sakė negalintis tiksliai nurodyti ir reiškė viltį, kad rudenį skolos bus padengtos iš dotacijos ir po rinkimų grįžtančių užstatų.
Vasarą, anot R.Karbauskio, atstovo spaudai nelabai ir reikės.
Pas mus dabar yra frakcijoj 50 atstovų spaudai.
„Kita vertus, pas mus dabar yra frakcijoj 50 atstovų spaudai, jie gali kalbėti bet kuriuo klausimu. Mes gal buvom šiek tiek mažiau patyrę prieš dvejus su puse metų, bet dabar tos patirties yra daugiau“, – tikino politikas.