„Jokio noro ir bandymo Kultūros komitete įvesti ribojimus žiniasklaidai nebuvo“, – prieš antradienį Seime vykusį Kultūros komiteto posėdį sakė jo pirmininkas R.Karbauskis.
Visuomenės informavimo įstatymo pataisos sausio pradžioje Lietuvoje buvo sukėlusios nemenką triukšmą. Jos buvo parengtos perkeliant Europos Sąjungos direktyvą į Lietuvos teisės aktus – tokiu būdu į įstatymą perkeltos kai kurios Nacionalinės saugumo strategijos nuostatos.
Daugiausiai nepasitenkinimo sukėlė draudimas skelbti informaciją, kuria skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis. Žurnalistų bendruomenė piktinosi, kad taip būtų įteisintas draudimas kritikuoti valstybės institucijas.
Grupė konservatorių frakcijos vardu įregistravo alternatyvų Visuomenės informavimo įstatymo pataisų projektą, kuriame išbraukiamos nepasitenkinimo valstybės institucijomis sąvokos bei siaurinamos buvusios aptakios formuluotės.
Posėdyje LRTK pirmininkas Mantas Martišius pagarsino anksčiau priimtą komisijos siūlymą nekeisti galiojančio draudžiamos informacijos sąrašo, tik įvesti greitojo reagavimo procedūrą, kilus grėsmei dėl nacionalinio saugumo.
„Pasiūlymas yra įvesti trijų pakopų sistemą, kad reikalui esant, kai įvyksta informacinė ataka, nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos (...) kreiptųsi ir pasakytų, kad ataka kelia grėsmę ir reikia reaguoti greitai, antruoju žingsniu LRTK turėtų priimti sprendimą dėl sustabdymo ir trečiasis žingsnis – po mėnesio, kas numatyta ES direktyvos, Europos Komisija turėtų patvirtinti, ar toks sprendimas yra legitimus ir geras“, – teigė komisijos pirmininkas.
Anot jo, taip būtų užtikrinta greita reagavimo į informacinę grėsmę procedūra.
Europos teisės departamento (ETD) atstovas Ričardas Dzikovičius posėdyje sakė, kad departamentas tam neprieštarauja.
Ankstesnius siūlymus vertina kaip nesusipratimą
Išklausęs pasisakymus komiteto vadovas R.Karbauskis teigė, kad jeigu Visuomenės informavimo įstatymo projekto autorius – LRTK pasiūlė apskritai nekeisti straipsnio, dėl kurio buvo daugiausiai diskusijų, nebeliko apie ką diskutuoti.
„Na, tai nebekeisime“, – paskelbęs, kad posėdis baigtas, žurnalistams sakė R.Karbauskis. Jis pabrėžė, kad sprendimas priimtas bendru sutarimu.
„Nieko neįvyko – LRTK, kuri teikė pasiūlymus keisti būtent 19 straipsnį savo pasiūlymą atsiėmė. Jie ir ruošė tą projektą, pasiūlymo nebėra keisti tą straipsnį, tai nebelieka klausimo, dėl kurio turėtume ginčytis ar spręsti“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.
Anot R.Karbauskio, pakeitimus, kurie siūlyti Visuomenės informavimo įstatymui jis įvertino kaip tam tikrą nesusipratimą. „Mes tikrai neturėjome jokių tokių tikslų ir ne mes ruošėme“, – pabrėžė jis.
Į 19 Visuomenės informavimo straipsnį buvo siūloma įrašyti, jog Lietuvoje draudžiama skleisti informaciją, kuria skleidžiama dezinformacija, karo propaganda, kurstomas karas, bandoma iškraipyti Lietuvos Respublikos istorinę atmintį, skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, ar kitaip siekiama daryti prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai.
Į įstatymą neįtraukus šių siūlymų, liks draudimas skleisti informaciją, kuria raginama prievarta pažeisti Lietuvos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą.
