„Todėl galiu patikinti, kad bent jau iš Vakarų pusės karinių ar kitokių grėsmių Baltarusijos suverenitetui nėra. Iki pavasario Lietuvoje dislokuojamas bataliono dydžio vienetas negali kelti jokios grėsmės Baltarusijos saugumui, todėl išties tikimės, kad Baltarusijos reakcija bus adekvati“, – sakė R.Karoblis.
Ministras sakė, jog NATO pajėgų, įskaitant JAV, rotacijos Baltijos regione yra įprasta praktika, ypač po 2014 metų.
„Tokios rotacijos vyko anksčiau, jų bus ir ateityje. Manome, kad tai svarbus atgrasymo veiksnys, padidinantis saugumą mūsų regione“, – sako ministras.
Jo teigimu, planuojant JAV karių atvykimą, Krašto apsaugos ministerija ir JAV iš anksto pateikė išsamią informaciją apie atvykstantį batalioną: atvykimo laiką, ginkluotę ir techniką, numatomą buvimo trukmę.
„Tokios atvirumo politikos planuojame laikytis ir ateityje. To paties tikimės ir iš mūsų kaimynų“, – sako R.Karoblis.
Jis taip pat pabrėžia, jog pastaraisiais metais yra išaugęs NATO karinių pratybų, skirtų Baltijos regiono gynybai, intensyvumas. Pasak ministro, Baltarusijos pusei yra gerai žinomos priežastys, dėl kurių tai daroma, ir jos su Baltarusija nesusijusios bei nėra prieš ją nukreiptos.
Apie kitų metų pavasarį vyksiančias didelio masto pratybas Baltijos jūros regione „Defender 2020“ informacija jau pateikta viešai, o artėjant pratybų datai jos bus dar daugiau. Atvirumo ir pasitikėjimo stiprinimo tikslais į didžiausias savo pratybas Lietuva kviečia visų kaimyninių šalių, tarp jų – Baltarusijos ir Rusijos, stebėtojus.
„Tikimės, kad Baltarusijos pusė kitąmet pasinaudotos šia galimybe“, – sakė R.Karoblis.
Ministras sakė, jog NATO pajėgų, įskaitant JAV, rotacijos Baltijos regione yra įprasta praktika, ypač po 2014 metų.
Ministro komentarą BNS perdavė jo atstovė spaudai.
Nuo 2014 iki 2017 metų Lietuvoje buvo nuolat rotuojama JAV karių kuopa – maždaug 200 karių. Šiuo metu pusmečiui dislokuojamame batalione bus apie 500 karių.
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka nurodė šalies Saugumo tarybai ir Gynybos ministerijai parengti planą, kaip reaguoti į Jungtinių Valstijų bataliono dislokavimą Lietuvoje, antradienį pranešė Saugumo tarybos vadovas Stanislavas Zasis.
„Bet kuri šalis rengia atsakomąsias priemones, o valstybės vadovas skyrė užduotį Valstybės sekretoriatui ir Gynybos ministerijai pasiūlyti, kaip reaguoti į šį faktą (JAV bataliono dislokavimą). Tokie pasiūlymai bus parengti ir pateikti prezidentui kitos savaitės pradžioje“, – sakė S.Zasis. Jį cituoja valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.
S.Zasis sakė, kad į Lietuvą jau atvyksta Jungtinių Valstijų bataliono sunkioji technika. Jis pabrėžė, kad ji dislokuojama Pabradės poligone, esančiame už maždaug 15 km nuo sienos su Baltarusija.
„Tai – vienas didžiausių karinių poligonų Lietuvos teritorijoje. Iki šiol amerikiečių dalinių šioje šalyje nebuvo. Dabar jų ten atsiranda. Pirmiausia atvyko tankų padaliniai“, – sakė jis ir pridūrė, kad tokioje situacijoje Baltarusija negali būti vien stebėtoja.
S.Zasio teigimu, visa tai vyksta regione ir pasaulyje augant įtampai, o tai veikia saugumo padėtį.
„Mums to nereikia. Ar reikalinga Lietuvai papildoma įtampa tarp mūsų draugiškų tautų, tegul sprendžia jie patys“, – pareiškė Baltarusijos saugumo tarybos vadovas.
Į Lietuvą pirmadienį atvyko pusmečiui šalyje dislokuojamo Jungtinių Valstijų bataliono sunkioji technika.
Traukiniais į Pabradę atvežti aštuoni tankai „Abrams“ ir 21 pėstininkų kovos mašina „Bradley“, BNS sakė kariuomenės atstovas majoras Gintautas Ciunis.
Dar kelios dešimtys tankų bus atgabenti artimiausiomis savaitėmis. Lietuvoje iki pavasario treniruosis maždaug 500 JAV sausumos pajėgų karių.
