R.Karoblio teigimu, JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S.Gilchristas ir Pentagono atstovai per pokalbius pranešė, kad JAV planai dėl karių buvimo ir investicinių projektų lieka tokie patys.
Anot ministro, pernai rudenį pusmečiui dislokuotas JAV batalionas Lietuvą paliks kaip planuota šį pavasarį ar net šiek tiek vėliau dėl įvestų judėjimo apribojimų.
„Parama nesikeičia. JAV batalionas, esantis Pabradėje, pagal esančius planus turėtų kažkada iš Lietuvos judėti, bet tai niekaip nesusiję su pandemija – priešingai, dėl pandemijos planai gali šiek tiek nusikelti dėl judėjimo apribojimų“, – BNS sakė ministras.
„Su ambasadoriumi buvo kalbėta apie visų projektų tęstinumą – tiek investicinius projektus, tiek pirkimą, tiek jų buvimą kitoje vietoje. Niekas nesikeičia, viskas, kas buvo suplanuota, viskas tęsiasi toliau. Tokius pat signalus gauname iš Pentagono“, – teigė R.Karoblis.
R.Karoblis teigia taip pat neseniai karinį bendradarbiavimą aptaręs su Vokietijos gynybos ministre Annegret Kramp-Karrenbauer.
Vokietija vadovauja Lietuvoje dislokuotam tarptautiniam NATO batalionui. Jame kovo mėnesį daugiau kaip 20-čiai karių buvo patvirtintas koronavirusas.
Pasak R.Karoblio, situacija batalione visiškai suvaldyta, ir tai gali tapti geruoju pavyzdžiu pandemijos kontekste.
„Pokalbyje su Vokietijos gynybos ministre pasidžiaugėme bendradarbiavimu, įskaitant židinio suvaldymą bataliono kovinėje grupėje. Šiuo metu židinys batalione yra visiškai užgesintas. Tai gali būti pavyzdys, kaip galima valdyti pandemiją ir konkrečius židinius“, – BNS kalbėjo ministras.
Ministro teigimu, Lietuvos kariuomenė yra pasirengusi tęsti ir didinti paramą civilinėms institucijoms kovojant su koronaviruso krize.
Dabar sveikatos specialistams ir vidaus reikalų sistemos pareigūnams daugiausia padeda kariai savanoriai ir karo policija. Ministro teigimu, esant būtinybei būtų įmanoma pasitelkti ir karius iš reguliarių dalinių ar net šauktinius, tačiau greitojo reagavimo pajėgos yra neliečiamos, siekiant užtikrinti tinkamą parengtį.
R.Karoblis pabrėžė, kad Lietuva turi išlaikyti tinkamą gynybos finansavimą – ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto, o iš biudžeto skirti bent 20 proc. lėšų modernizavimui, kaip yra numatyta NATO rekomendacijose.
„NATO generalinio sekretoriaus ir JAV gynybos sekretoriaus žinutė aiški – grėsmės nesikeičia, turime išlaikyti pajėgumus ir įsipareigojimus dėl finansavimo“, – teigė ministras.
Jo teigimu, pastaruoju metu papildomą riziką Lietuvos saugumui kelia suaktyvėjusios informacinės ir kibernetinės atakos.
Anksčiau šią savaitę krašto apsaugos ministro elektroninio pašto dėžutę pasiekė suklastotas NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo laiškas, pranešantis apie neva priimtą sprendimą išvesti iš Lietuvos NATO karius. Analogišką žinią gavo ir Lietuvos žiniasklaida, institucijos, taip pat adresatai pagrindinėje NATO būstinėje Briuselyje.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento duomenimis, nuoseklūs bandymai skleisti dezinformaciją, išnaudojant pandemijos krizę, stebimi jau porą mėnesių: skleistos melagienos apie neva konoravirusu apsikrėtusį Lietuvoje dislokuotą JAV karį ar Krašto apsaugos ministerijos neva išreikštą ketinimą nestabdyti tarptautinių karinių pratybų.
