„Anksčiau ar vėliau, šiame susitikime ar po jo, mes neabejotinai rasime sprendimus. Pažangą matome“, – antradienio vakarą sakė R.Karoblis Londone surengtoje konferencijoje apie aljanso ateitį.
Atsakydamas į BNS klausimą, ministras pabrėžė, kad NATO turi planus, kaip ginti Baltijos šalis, tačiau jie buvo peržiūrėti, siekiant didesnio detalumo.
Turkija vienintelė iš NATO sąjungininkų atsisako patvirtinti Baltijos šalių gynybos planą, kol nebus sutarta dėl panašaus plano Turkijai.
Daugiausia ginčų kelia Turkijos siekis teroristinėmis grupėmis įvardyti šiaurės Sirijoje veikiančius kurdų kovotojus, kurie Vakaruose vertinami dėl kovos su „Islamo valstybės“ grupuote.
R.Karoblis pabrėžė, kad NATO šalių pozicijos išsiskiria ne pirmą kartą, tačiau teigė neabejojantis, kad dabar, kaip ir anksčiau, kompromisą pavyks pasiekti.
„NATO yra 29 valstybių aljansas, jų nacionalinės pozicijos kartas nuo karto išsiskiria. Aljanso grožis slypi gebėjime rasti sprendimus. Neabejoju, kad šiuo klausimu taip pat anksčiau ar vėliau rasime sprendimą“, – teigė R.Karoblis konferencijoje „NATO engages. Innovating the Alliance“.
Diskusijos metu R.Karoblis pabrėžė, kad Lietuvai, norint apsisaugoti nuo „egzistencinės Rusijos grėsmės“, be detalesnio planavimo taip pat reikia daugiau NATO pratybų ir oro gynybos pajėgumų.
„Lietuvai Rusija dabar yra vienintelė išorinė egzistencinė grėsmė. Jei šalis negerbia tarptautinių įsipareigojimų, kitų šalių suvereniteto, teritorinio vientisumo – tai yra reali grėsmė“, – kalbėjo R.Karoblis.
Ministras sakė negalintis sutikti su Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono siūlymu dėmesį sutelkti ne Rusijai, o kovai su terorizmu – R.Karoblio teigimu, NATO turi rūpintis visomis grėsmėmis.
„Turime rūpintis visoms sritimis, kur NATO mato grėsmes – tai Rusija, terorizmas ir strateginė konkurencija su Kinija“, – kalbėjo R.Karoblis.
Lietuvai viršūnių susitikime atstovaujantis prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad gynybos planų klausimą gali aptarti tiesiogiai su Turkijos vadovu Recepu Tayyipu Erdoganu. Šis susitikimas kol kas derinamas.
G.Nausėda sakė, kad dėl gynybos planų NATO iki gruodžio 13 dienos pratęsta vadinamoji „tylos procedūra“, kurios metu sąjungininkai gali iškelti savo prieštaravimus.
„Tyla yra numatyta iki gruodžio 13 dienos, tačiau šitas klausimas gali būti pakoreguotas ir datos taip pat gali būti pakoreguotos“, – kalbėjo prezidentas.
Kompromiso galimybę Londone sako matantis ir Estijos gynybos ministras Juris Luikas.
„Diskusijos tęsiasi visą laiką. Žinoma, kad yra galimybių viršūnių susitikimo metu bandyti rasti kompromisą. Jei nerasime kompromiso čia, neabejoju, kad rasime jį vėliau“, – teigė J.Luikas, atsakydamas į BNS klausimą.
Dalį BNS žurnalisto kelionės į Londoną apmokėjo Jungtinės Karalystės ambasada. Pranešimo turiniui tai įtakos neturi.
