„Turi būti atlikta detali studija, kaip spręsti bendrai NATO oro gynybos problemas, ne tik mūsų regiono“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ministras.
„Vasarį gynybos ministrų susitikime turėtų būti pristatyti tos studijos bendrieji matymai. (...) Birželio mėnesį jau bus stipresni pasiūlymai, konkretesni pasiūlymai“, – pridūrė jis.
Lietuva šiuo metu neturi ilgojo nuotolio oro gynybos sistemų ir kovinėms užduotims skirtų orlaivių, pavyzdžiui, naikintuvų.
Tačiau kariuomenė šiuo metu įsigyja vidutinio nuotolio raketas ir turi trumpojo nuotolio sistemų.
Krašto apsaugos ministras teigė, kad trumpam ir vidutiniam oro gynybos nuotolio poreikiui patenkinti šių sistemų užteks.
„Nė viena šalis negali pilnai uždengti savo oro erdvės, (...) bet yra svarbus pirmiausia ir atgrasymo faktorius. Su 90 proc. tikimybe pataikyti į taikinius priešininko aviacija negalės laisvai manevruoti“, – kalbėjo R.Karoblis.
„Pačioje Rusijoje tik Maskva yra visiškai uždengta, o visur kitur teritorija yra nedengiama“, – jam antrino kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.
Pasak generolo, likusiai Rusijos teritorijai apginti yra pasitelktos mobilios oro gynybos sistemos.
Jis tvirtino, kad Aljanse šiuo metu „visi supranta oro gynybą kaip problemą ir tai ateityje bus sprendžiama“.
R.Karoblis teigė, kad Lietuva nesiekia nuolatinio ilgojo nuotolio priešraketinės ar priešlėktuvinės gynybos sistemų dislokavimo regione, nes supranta jų deficito problemą visame Aljanse.
„Tiesiog reikia, kad tokie pajėgumai atvyktų iš karto, kada to reikės, ir kad tie kariai, kurie atvyksta, žinotų konkrečias vietas ir užduotis, kurias reikėtų daryti“, – sakė ministras.
Lietuva taip pat siekia, kad šiuo metu Baltijos šalyse vykdoma NATO oro policijos misija taptų sudėtine oro gynybos dalimi. Tai reiškia, kad budintys Aljanso naikintuvai krizės atveju galėtų vykdyti kovines užduotis.
