Vis dėl to, tuoj pat priduria, kad iki XXI a. kariuomenės Lietuvai yra kur pasistengti, reikalinga modernizacija, daugiau ginkluotės. Apie pasirengimą Lietuvos pašonėje vyksiančioms „Zapad“ pratyboms, kibernetinį saugumą ir oro gynybos pajėgumus pokalbis su ministru laidoje „Dėmesio centre“.
– Ministre, ar Lietuvos kariuomenė, ginkluotosios pajėgos kaip nors ypatingai rengiasi galimiems netikėtumams per „Zapad“ pratybas vyksiančias Lietuvos pasienyje?
– Lietuvos kariuomenė yra visada pasirengusi ginti savo kraštą kada tik reikės. Tačiau konkrečios priemonės turi būti priimamos atsižvelgiant į rizikas.
Lietuvos kariuomenė yra visada pasirengusi ginti savo kraštą kada tik reikės. Tačiau konkrečios priemonės turi būti priimamos atsižvelgiant į rizikas.
– Yra rizika?
– Kol kas galiu pasidžiaugti, žinoma, dar mėnuo iki aktyviosios fazės, bet kol kas neturime daugiau duomenų, nei kad tai yra pratybos. Jei kalbame apie preliudijas į didesnį konfliktą, tai tikrai ne. Tikrai kalbame ne apie karą, o apie pratybas. Aišku, lieka tas pats aspektas, kad tai yra pirmos tokio masto pratybos po Krymo aneksijos, po agresijos pradžios. Nepaisant to, kad skelbiamas pratybų tikslas – antiterorizmas, bet mūsų oponentai sudeda viską ir mes net neabejojame, kad tai būtų ir puolamosios, ir gynybinės operacijos simuliacija, bet tai, švelniai tariant, nėra komfortabilu.
– Jūs viešai pradėjote kalbėti apie kibernetinį saugumą, apie galimas propagandines atakas. Suprantu, kad čia turite kažkokių nuogąstavimų?
– Tokio pobūdžio atakos vykdomos nuolat. 2016 m. turėjome kai kuriuos pabandymus, gali būti, kad tai susiję su lokaliomis pratybomis. Natūralu, kad jei būtų vykdomi tam tikri puolamieji veiksmai, galbūt vienas iš etapų galėtų būti bandymas neutralizuoti tam tikras elektronines sistemas. Kitas dalykas, pasinaudojant tokiu buvimu šalia Baltijos šalių sienos, šalia NATO sienos, o kodėl nepabandyti dar kartą diskredituoti sąjungininkų karius, esančius Lietuvoje? Kita vertus, parodyti Rusijos, Baltarusijos karinę galią Lietuvos piliečiams. Nors ir žinome Lietuvos piliečių atsparumą, bet vėlgi patvirtinimų, kad taip bus, nėra.
– Oro saugumas kol kas yra viena silpniausių grandžių gynybos sistemoje, nors viena svarbiausių. Yra kažkoks planas? Įsigyti, o gal palikti „Patriot“ Lietuvoje?
– Kalbėdami apie oro gynybą pirmiausia turime kalbėti apie savo investicijas. Kita vertus, yra aišku, kad be sąjungininkų pagalbos 100 proc. tikslumo nepasiektume. Turime kalbėti apie bendrą regioninę sistemą arba NATO sistemą. Ta bendra sistema yra daroma ir dėl oro stebėjimo sistemos, kurios pagrindai jau sukurti. Žinoma, ir kiti dalykai.
Mes negalime sakyti, kad paprašysime NATO, ir viskas bus sukurta. Tikrai turime rodyti savo aktyvumą, investuoti į pasiruošimą. Kai mes investuosime, tikėsimės, kad tos pastangos bus padvigubintos ar patrigubintos. Oro gynybos pratybos, kurios buvo liepos mėnesį taip pat ir Lietuvoje, parodė, kad Lietuvos kariai yra puikiai paruošti specialistai, gali dalyvauti bendroje sistemoje ir gali veikti bendriems NATO tikslams apginant Lietuvą ir kitas Baltijos šalis.
Be jokios abejonės, norėtųsi stipresnių ginklų, įskaitant „Patriot“, todėl turime žiūrėti proporcingumo lygio, tai yra tikrai pakankamai deficitinis produktas ir „Patriot“ baterijų Europoje nėra per daugiausiai. Liepos mėnesį jų atvežimas į Lietuvą parodė, kad tai tikrai yra ne tabu. Jei reikėtų, būtų rizikos, tai reikiamos sistemos, „Patriot“ ar analogiškos vis dėl to atsirastų ir tai yra pozityvus žingsnis. O grįžtant prie mūsų investicijų, tai trumpo nuotolio sistemų bent jau dalį mes turime, planuojame investuoti daugiau. Dar vienas iš prioritetinių yra vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos, kurios investicinis procesas vyksta. Tai galbūt neapgintų visos Lietuvos ir tikrai ne iš karto, bet konkurentams tai nebūtų komfortabilu Lietuvos erdvėje.
– Šiuo metu Lietuva šaukia šauktinius, jie yra savanoriai, kariuomenė susideda iš profesionalų ir šauktinių. Kalbant apie tolesnę perspektyvą ir tas pamokas, kurias čia matome regione, ar galvojate apie didesnį visuomenės, piliečių įtraukimą į krašto gynybą?
Pilietinis visuomenės pasiruošimas priešintis yra vienas iš elementų. Ankstesnio JAV gynybos sekretoriaus Jameso Mattiso vizito metu, vienas iš klausimų buvo visuomenės galimybės priešintis, jos atsparumas.
– Tikrai taip. Pilietinis visuomenės pasiruošimas priešintis yra vienas iš elementų. Ankstesnio JAV gynybos sekretoriaus Jameso Mattiso vizito metu, vienas iš klausimų buvo visuomenės galimybės priešintis, jos atsparumas. Džiaugiuosi, kad tas atsparumas auga. Didėjantis ir stiprėjantis šaulių judėjimas, patriotinės akcijos tą parodo.
Šauktinių atkūrimas tikrai sustiprino kariuomenės ir visuomenės ryšį, kuris yra tikrai reikalingas. Atšviežino pačią kariuomenę, jau nekalbant apie tikruosius tikslus padidinti kariuomenės skaičių, sukurti rezervą. O dėl šauktinių, dėl kariuomenės didinimo, tai ta bendra vizija yra. Prioritetas yra „Geležinio vilko“ brigados stiprinimas, kuris yra ir turi būti geležinis kumštis. Daugiausia modernizacinių dalykų, ginkluotės turi būti skirta tam. Tai yra elitinės sausumos pajėgos.
Turime žiūrėti ir į tolesnę plėtrą, t. y. Žemaitijos brigada, apginamumas Vakarų ir Kaliningrado srityje, „Dragūnų“ bei „Kęstučio“ batalionai. Šiuo metu įstatymu patvirtintas dar dviejų batalionų kūrimas –pėstininkų „Margirio“ batalionas, artilerijos batalionas. Čia žymiai didesnė dalis nei „Geležinis vilkas“ būtų formuojamas iš šauktinių. Šalia kitų dalykų reikalingas ir ginkluotės perskirstymas, bent pradiniu etapu. Taip pat infrastruktūros kūrimas, apgyvendinimas, poligono plėtra ir kiti dalykai. Taigi mes ir čia negalime sustoti.
Nenorėčiau pamiršti ir Aukštaitijos brigados, kuri būtų prie Vilniaus. T. y. formuojama mokymo doktrinos valdybos pagrindu. Būtų ir Karo akademija, bet ten, ko gero, eitų pagrindinis rezervas. Čia yra ekstensyvi plėtra. O kalbant apie intensyvią kokybinę plėtrą, tikrai dar dabar nenustoju stebėtis mūsų kariuomenės motyvacija ir pasirengimu. Mums tikrai pavydi nemažai kolegų. Vis dėlto nepavadinčiau mūsų kariuomenės XXI a. kariuomene, dar reikia dėti modernizacijos pastangų. Mes niekada savo oponentų nenusversime kiekybe, turi būti kokybė. Šūkis turi būti „matyti geriau, judėti greičiau, šauti toliau“. Tam reikalinga modernizacija, ginkluotė.
– Pirkimai vyksta, mokesčių mokėtojai daug investuoja į savo kariuomenę. Buvote žadėjęs, kad vieninga pirkimų sistema pradės veikti, tai suteiks daugiau skaidrumo, pagreitės sprendimų priėmimo greitis ir t. t. Kada tai veiks?
– Nuo rugsėjo 1 d. pradedame reformą. Klausimas yra personalo parengimas. Yra pranešimas darbuotojams apie reorganizaciją su tam tikromis pasekmėmis. Absoliuti dauguma darbuotojų, turinčių patirtį, liks, bet mes turime atsirinkti geriausius, patikimiausius, kad nebūtų korupcijų rizikų. Sistema veiks nuo sausio 1 d., ji padengs daugiau nei 75 proc. pirkimų, iš esmės visus, išskyrus mažareikšmius. Didieji pirkimai tiek ginkluotės, tiek ekipiruotės, tiek civilinės paskirties prekių tikrai bus padengti. Tolesniame etape bus padengimas daugiau nei 95 proc., įskaitant ir infrastruktūrinius objektus. Didžioji dalis kariuomenės pirkimų vyks vieno langelio principu. Dabar 75 proc. patys jautriausi, rizikingiausi bus padengti. Tuos pirkimus, kurie dabar kelia įtarimų dėl specifikacijų ar nėra pritaikyti vienam tiekėjui, stabdome, aiškinamės, keičiame kvalifikacinius reikalavimus ir t. t.
