„Tikrai, manau, kad mažinti gynybos biudžetą, negu numatyta, yra bloga idėja, artėjant Londono lyderių susitikimai. Tai yra politinio signalo klausimas“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė R.Karoblis.
„Tai, matyt, nebūtų tvarus variantas ir kiltų klausimų dėl mūsų įsipareigojimų rimtumo“, – pridūrė jis.
Seimo Biudžeto ir finansų (BFK) komiteto trečiadienį pasiūlė Vyriausybei pakeisti 2020-ųjų valstybės biudžeto įstatyme siūlomą formuluotę dėl skolinimosi gynybos reikmėms.
BFK siūlo, kad gynybai būtų galima pasiskolinti tiek, jog finansavimas krašto apsaugai siektų ne mažiau kaip 2,01 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vyriausybė projekto biudžete buvo numačiusi galimybę pasiskolinti lėšas, kad asignavimai siektų 2,05 proc. BVP.
Krašto apsaugos ministerija BNS nurodė, kad dėl 2,05 proc. BVP kitiems metams sumos rugsėjį yra apsisprendusi iš šalies vadovų sudarytą Valstybės gynimo taryba.
R.Karoblis sakė, kad BFK siūloma formuluotė neužkirs kelio pasiskolinti Vyriausybei tiek pinigų, kiek ji ketina.
„Aš manau, kad formuluotė kaip tokia nekeičia (esmės), bet diskusijos metu tiesiog kilo klausimai, kad didinimo tempai turėtų būti kitokie“, – tvirtino ministras.
Gynybos biudžeto augimo šalininkai teigia, kad jį būtina didinti siekiant įgyvendinti partijų susitarimą iki 2030 metų krašto apsaugai skirti 2,5 proc. BVP.
Tačiau valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ketvirtadienį pareiškė, kad visuomenė nesuprastų tolesnio gynybos finansavimo augimo, jeigu valdžia neskirs trūkstamų lėšų mokytojams ar kultūros darbuotojams.
Dabartiniame kitų metų valstybės biudžeto projekte gynybai numatyta skirti daugiau nei 1 milijardą 27 milijonus eurų arba 2,02 proc. BVP pagal aktualiausias ekonomikos augimo prognozes.
Šiemet gynybos biudžetas siekia maždaug 967 mln. eurų arba 2,03 proc. BVP.
