Dalis informacijos minėtoje pažymoje yra paslėpta.
NSGK trečiadienį patvirtintose išvadose jau buvo rašyta, kad tuomet, kai VP pateko į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) taikiklį, ji pagalbos paprašė „MG Baltic“.
VSD pažymoje pateikiama daugiau informacijos apie tuomečius įvykius. Departamento duomenimis, su buvusiu koncerno viceprezidentu R.Kurlianskiu santykius palaikė tuometė VP vadovė Diana Dominienė.
2015 metų rugpjūtį, tarpininkaujant žurnalistu save vadinančiam T.Dapkui, organizuotas R.Kurlianskio ir tuometinio VMI vadovo D.Bradausko susitikimas, kuriame, anot VSD, buvo sutarta dėl bendradarbiavimo.
VSD pateikia šio pokalbio citatas. Pokalbyje D.Bradauskas esą pažadėjo pakuruoti šį procesą, o apie jo rezultatus per R.Kurlianskį bus informuota VP tuometė vadovė D.Dominienė.
„Taip kad, kad, kad prie abipusiai tenkinančių rezultatų, o rezultatas būtų abipusiai tenkinantis, tu mane supratai?“, – tokį R.Kurlianskio pareiškimą D.Bradauskui užfiksavo departamentas.
D.Bradausko ryšiai su „MG Baltic“ nėra naujiena – dėl jų jis 2017 metų sausį ir neteko posto. Tuomet jis 15min aiškino, kad jokios informacijos R.Kurlianskiui nėra perdavęs.
Su R.Kurlianskiu jis 15min tikino susitikinėjęs kaip su „MG Baltic“ valdomos žiniasklaidos grupės vadovu – tokių susitikimų jis teigia turėjęs ir su kitų pagrindinių Lietuvos žiniasklaidos grupių vadovybe. „Aišku, aš informacijos jokios neatskleidžiau. Nieko nepažadėjau, nors galbūt kažką jie įsivaizdavo“, – pirmą susitikimą su R.Kurlianskiu nupasakojo D.Bradauskas. Jis tvirtina ne tik neprotegavęs „MG Baltic“, bet ir patyręs spaudimą iš koncerno valdomos žiniasklaidos.
Gynė Dianos interesus kaip savo
Kaip jau skelbta, Generalinei prokuratūrai ir FNTT pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl VP, „MG Baltic“ padėjo kolegoms – per savo žiniasklaidą skleidė neigiamas žinias apie tuomet laikinai Generalinei prokuratūrai vadovavusį Darių Raulušaitį. Kaip pažymi VSD, vėliau D.Raulušaitis išėjo iš prokuratūros ir įsidarbino advokatų kontoroje „Sorainen“, kuri atstovavo Mindaugo Marcinkevčiaus (priklausiusio VP, bet paskui susipykusio su kitais akcininkais – aut.) interesams.
VP teigia, kad neprašė „MG Baltic“ jokios pagalbos.
VSD pateiktoje pokalbių santraukoje matyti, kad per T.Dapkų R.Kurlianskis derino, jog „MG Baltic“ anksčiau priklausiusiame portale Alfa.lt būtų patalpintas straipsnis, kuris buvo nepalankus tuomečiam laikinajam generaliniam prokurorui D.Raulušaičiui.
Iš susirašinėjimo matyti, kad T.Dapkus po dalyvavimo Žinių radijo laidoje R.Kurlianskiui raportavo, kad gynė „Dianos interesus kaip beveik mūsų.“
VSD pažymoje taip pat plačiau rašo, kaip vystėsi VP ir „MG Baltic“ santykiai. Jiems nemažai dėmesio skirta ir NSGK patvirtintose išvadose.
VSD teigia, kad 2006-2007 m. įmonių grupės „Vilniaus prekyba“ (toliau – VP) akcininkai ir vadovai, siekdami įgyvendinti LEO LT projektą ir tuo pačiu užvaldyti pagrindines Lietuvos energetikos sektoriaus įmones, siekė kompromituoti, papirkti ar kitokiais būdais paveikti šiam projektui nepritariančius ir jam besipriešinančius politikus, institucijų vadovus bei visuomenės veikėjus.
Anot saugumo, pasinaudodama esmine įtaka šalies mažmeninės prekybos bei kituose ūkio sektoriuose VP grupė siekė daryti neigiamą poveikį kitoms verslo grupėms, kurioms šis sandoris nebuvo naudingas. VP rengėsi atsakomosioms priemonėms, kurios būtų nukreiptos prieš jų idėjai besipriešinančias verslo grupes bei politikus. „Pavyzdžiui, buvo svarstoma galimybė kompromituoti Seimo narį (pavardė užtušuota) kuris aktyviai ragino nagrinėti numatomo sandorio skaidrumą, bei (pavardė užtušuota), kuris viešai nepritarė projektui“, – rašoma pažymoje.
VP atstovai neigia, kad LEO LT buvo kuriamas neskaidriai.
VSD teigimu, rengiantis įgyvendinti LEO LT projektą, kilo konfliktas tarp VP savininkų ir koncerno „MG Baltic“ vadovų.
Saugumo teigimu, kolegiški santykiai po „Vakarų skirstomųjų tinklų“ privatizavimo pasikeitė MG vadovams ėmus aktyviai siekti dalyvauti numatomame „Rytų skirstomųjų tinklų“ (toliau – RST) privatizavime. VP atstovams paskelbus apie planus įgyti ir RST kontrolę, „MG Baltic“ vadovai aktyviai prisidėjo prie pasipriešinimo LEO LT viešųjų akcijų. Konflikto kulminacija tapo VP vadovų pareiškimai 2007 m. pabaigoje apie tai, jog LEO LT žlugdymo planai buvo parengti koncerne „MG Baltic“, taip pat buvo paskleista žinia apie D.Mockaus ryšius su užsienio žvalgybos tarnybomis.
2009 m. rudenį VP akcininkų iniciatyva vyko VP ir „MG Baltic“ vadovų susitikimai, kurių metu suderintos „susitaikymo“ sąlygos (viešas atsiprašymas, kurio tekstas buvo suderintas susitikimų metu, finansinės žalos padengimas ir kita).
„Per nuolaidas buvo atsiskaitoma su A.Zuoku“
Anot VSD, pagerėjus santykiams VP atsilygino koncerno vadovams už pagalbą, suteikdama dideles nuolaidas „MG Baltic“ valdomai bendrovei „Mineraliniai vandenys“, prekiaujančiai „Maxima“ prekybos centruose.
VSD teigia, jog analogišku būdu, per nuolaidas VP valdomuose prekybos centruose, buvo atsiskaitoma ir su tuomečiu Vilniaus meru Artūru Zuoku, su kuriuo VP savininkus siejo prieštaringi ryšiai.
Pasibaigus A.Zuoko kadencijai, VSD duomenimis, VP ir toliau su juo palaikė ryšį. Šių santykių tikslas – nekilnojamojo turto projektai, parama Jono Meko muziejui ir kita. Pasitaikančius konfliktus VP savininkai sprendė darydami nuolaidas A.Zuoko šeimai priklausančių parduotuvių patalpų nuomai.
VSD savo pažymoje pažymi, kad, skirtingai nei koncerno „MG Baltic“ vadovai, kurie taip pat konfliktavo su A.Zuoku, VP savininkai nesikišo į politinius procesus ir vadovavosi sveika verslo logika.
